Maždaug prieš 80 metų JK, Vokietijos ir JAV mokslininkai kūrė pirmuosius elektroninius kompiuterius. Šie kompiuteriai užėmė dideles patalpas, jiems reikėjo didžiulio elektros energijos kiekio ir atlikdavo anksčiau neįmanomus skaičiavimus. Vilniaus universitetas tokiam kompiuteriui prie fizikos fakulteto pastatė pastatą, o jo elektroninių lempų aušinimui vandeniu įrengė baseiną. Nedaugelis to meto žmonių galėjo pagalvoti, kad po dešimtmečių portfelyje tilps daug galingesni kompiuteriai – tačiau taip atsitiko.
Esant ant kvantinio skaičiavimo slenksčio kyla klausimas, ar galėsime kada nors pamatyti nešiojamuosius kvantinius kompiuterius? „Manau, kad tai įmanoma“, – „Live Science“ sakė Oksfordo universiteto kvantinių skaičiavimų tyrinėtojas Mario Gely. Siekiant sukurti nešiojamąjį kvantinį kompiuterį kyla klausimų, kiek kubitų – kvantinių skaitmeninių bitų – reikia, kad kvantinis kompiuteris galėtų spręsti naudingas problemas, kurių nesugeba išspręsti geriausi superkompiuteriai.
Fizikas Styvenas Bartletas iš Sidnėjaus universiteto mano, kad iki šio dešimtmečio pabaigos pamatysime tikrai naudingų kvantinių kompiuterių. „Yra daugybė mokslinių iššūkių, todėl šis kelias yra šiek tiek miglotas, bet mes artėjame“, – „Live Science“ pasakojo Bartlettas. Kinijos 76 kiubitų fotonų pagrindu jau sukurtas kvantinis kompiuteris „Jiuzhang“ per 4 minutes išsprendė problemą, kuri greičiausiam klasikiniam superkompiuteriui išspręsti užtruktų milijardus metų. O IBM ruošiasi 2025 m. pristatyti didžiausią pasaulyje kvantinį kompiuterį su 4000 kubitų procesoriumi.
„Kvantiniai kompiuteriai yra triukšmingi, todėl reikia klaidų taisymo, o tai reikalauja daug perteklinių veiksmų“, – sakė Bartlettas. Mokslininkai turi arba sumažinti klaidų skaičių, arba sukurti klaidų taisymą kvantiniuose kompiuteriuose, o tam reikia dar daugiau kiubitų. 2024 m. balandžio mėn. mokslininkai sukūrė naujo tipo klaidas taisantį loginį kubitą. Jei per dešimtmetį ar du atsiras galingi ir naudingi kvantiniai kompiuteriai, kitas žingsnis būtų jų miniatiūrizavimas.
Tačiau norint gauti mažus kvantinius kompiuterius, gali tekti sutelkti dėmesį į kitokį kiubitą, nei šiuo metu populiarūs. Kai kurie šiuolaikiniai pažangiausi kvantiniai kompiuteriai, pavyzdžiui, IBM ir „Google“, remiasi kvantiniais superlaidžiais kubitais. Tačiau pirmasis kvantinis nešiojamasis kompiuteris nenaudos šios technologijos, nes superlaidūs kubitai turi būti atšaldyti iki maždaug 20 milikelvinų. O šaldymo įrenginiai yra griozdiški. Kvantiniai nešiojamieji kompiuteriai gali pasikliauti įstrigusių jonų kubitais, įelektrintomis dalelėmis, kurios vienu metu egzistuoja keliose būsenose ir yra suspenduotos naudojant elektromagnetinius laukus. Nors įstrigusių jonų sistemos veikia kambario temperatūroje, jų naudojami lazeriai yra milžiniški.
Mokslininkai siekia padidinti kvantinių kompiuterių galingumą, o ne jų mažinimą. „Šiuo metu miniatiūrizavimo siekis nėra toks stiprus, kaip našumo siekis, ir tai imituoja ankstyvąsias kompiuterių dienas, kai kūrėme pagrindinius kompiuterius“, – sakė Bartlettas.
Kompiuterių istorija rodo, kad kompiuteriai pirmiausia buvo pradėti naudoti pramonės, kariuomenės ir vyriausybės reikmėms, o tik tada pereita prie kitų vartotojų. Mintyse iškyla apokrifinė 1943 m. IBM Generalinio direktoriaus Tomo Vatsono (Thomas Watson) citata, kad „pasaulinė rinka bus gal penkiems kompiuteriams“. Dabar pasaulinė asmeninių kompiuterių rinka yra didžiulė, bet ar kada nors gali būti panašus kvantinių asmeninių kompiuterių paklausos sprogimas?
Žvelgiant į ateitį, kvantinio skaičiavimo ateitis yra daug žadanti. Hibridinės klasikinio ir kvantinio skaičiavimo sistemos gali tapti norma. Kita įdomi galimybė yra kvantinis internetas. Jis įgalintų itin saugius ryšio kanalus, pasitelkus kvantinį susietumą informacija būtų perduodama tokiais būdais, kurie šiuo metu neįsivaizduojami. Stovint ant naujos technologijų eros viršūnės atrodo, kad galimybės yra begalinės, o ateinantys keleri metai bus lemiami formuojant kvantinio skaičiavimo ateitį.
Dar neaišku, ar nešiojamieji kvantiniai kompiuteriai būtų naudingi visiems. Ekspertai mano, kad technines kliūtis – kubitų skaičiaus didinimą, klaidų taisymą ir komponentų miniatiūravimą – galima įveikti.
Kai tik tie kvantiniai kompiuteriai atsiras, tuoj kokios nors davatkos ims galvoti, kaip čia juos mokyklose mokiniams uždraudus.
Gresia supermamyčių ir davatkų karas. Vienos pirks pačius naujausius ir greičiausius , o kitos sakys, bijokite Dievo, ar negana kokie žvėriukai auga ir be tų kvantinių
Kiekvieną kartą po patobulinimo DI reikia klausti koks optimalus žmonių skaičius Žemėje. Patys žmonės neatsakys, jie taip užprogramuoti kad kuo daugiau, tuo jiems geriau, net jei po mūsų ir tvanas
Visi mokslo pasiekimai artina pasaulio pabaigą. Ką daryti niekas
nežino, Dar nėra tokio kvantinio DI kuris pasakytų