Įsivaizduokime, kad biblinis pasaulio sukūrimas per šešias dienas yra teisingas, įskaitant visus fizikos dėsnius ir visas fizines konstantas.
Įsivaizduokime taip pat, kad 21-me amžiuje Dievui nusibodo jo tvarka ir juoko dėlei jis padvigubino gravitacinę konstantą. Kas pasikeistų?
Mus visus Žemės trauka prispaustų prie grindų; daugelis pastatų sugriūtų; paukščiai nukristų iš dangaus; Žemė priartėtų prie Saulės ir būtų daug karščiau.
Pakartokime šį mintinį eksperimentą socialiniame ir politiniame pasaulyje vietoj fizinio. Konstitucijos kūrėjai siekė įkurti institucijas ir procedūras, kurios veiktų pagal žmogaus prigimtį, priešintųsi savivaldos jėgoms ir įtvirtintų demokratiją.
Bet kas atsitiktų demokratijai, jei technologijos pakeistų keletą socialinio ir politinio gyvenimo fundamentalių konstantų? Ar sulauktume pastatų griūties, paukščių kritimo ir Žemės priartėjimo prie Saulės politinio ekvivalento?
Žiniatinklio Facebook pradinė misija buvo padaryti pasaulį atviresnį ir labiau susijusį, ir tai atrodė gerai demokratijai. Socialinei žiniasklaidai subrendus, optimizmas išblėso, o jos žala išaugo: tiesioginės politinės diskusijos (dažnai anoniminės) tampa vis piktesnės nei realiame gyvenime, klesti dezinformacija.
Jeigu jūs nuolat rodysite pyktį privačiuose pokalbiuose, jūsų draugai nusisuks nuo jūsų, bet socialinėje žiniasklaidoje yra kitaip – piktinimasis gali pakelti jūsų statusą.
Žmonės išsivystė plepėti, didžiuotis ir manipuliuoti vieni kitais. Mes lengvai įviliojami į šį gladiatorišką cirką net žinodami, kad jis gali mus padaryti žiauriais ir lėkštais, kai nematome žmogaus veido.
Pradžioje socialinė žiniasklaida skyrėsi nuo dabartinės. Facebook padėjo bendrauti su draugais, drąsino žmones rašyti geras gyvenimo naujienas. Facebook 2009 metais pridėjo mygtuką „Patinka“, matuodamas žinutės populiarumą, o 2012 metais pridėjo mygtuką „Dalintis“.
Facebook ir kiti žiniatinkliai stumia į didesnę visuomenės poliarizaciją. Socialinė žiniasklaida tapo galingu katalizatoriumi visiems, kas nori pradėti gaisrą.
Net jei socialinė žiniasklaida būtų išgydyta nuo pasityčiojimų, ji vis tiek keltų problemų demokratijos stabilumui. Viena tokių problemų yra dabarties dominuojančios idėjos prieš praeities idėjas ir pamokas. Vaikams augant, informacijos srautai teka į jų akis ir ausis — idėjų, pasakojimų, dainų, vaizdų ir kitko mišinys.
Socialinė žiniasklaida stumia žmones susitelkti į skandalus, pajuoką ar konfliktus, bet poveikis yra didesnis jaunimui, kurie turi mažiau patirties susipažinti su senesnėmis idėjomis ir informacija.
Mūsų kultūriniai protėviai gal nebuvo vidutiniškai išmintingesni už mus, bet paveldėtos jų idėjos praėjo filtrus. Gimusiųjų po 1991 metų karta yra mažiau pažįstama su sukaupta žmonijos išmintimi ir yra labiau linkusi priimti idėjas, kurios atneša socialinį prestižą į jų betarpišką tinklą, nors jos gali būti ir klaidingos. Pavyzdžiui, yra jaunimo Europoje, kuris palaiko nacizmą ar komunizmą, kurie buvo išmesti iš istorijos 20–me amžiuje, yra jaunimo, kuris netiki demokratija.
Socialinė žiniasklaida pakeitė milijonų gyvenimą. Lyginant su 19 ar 20–tu amžiumi, žmonės dabar labiau sujungti tarpusavyje viešai puoselėti moralines vertybes.
Kiekviena komunikacijų technologija turi konstruktyvią ir destruktyvią puses. Socialinė žiniasklaida turėtų sumažinti nepatikimų paskyrų skaičių, kurios manipuliuoja milijonais žmonių, sumažinti žemos kokybės informacijos.
Kad demokratija klestėtų, reikia suprasti, kaip socialinė žiniasklaida nedraugiška jai. Ir reikia imtis veiksmų socialinei žiniasklaidai gerinti.
