Apžvelkime kai kuriuos didžiausius fizikos eksperimentus, kurie pakeitė požiūrį į pasaulį ir leido žmonijai žengti milžiniškus šuolius technologijų srityje.
Heliocentrizmo paneigimas
Klaudijaus Ptolemėjaus įsitikinimas, kad Žemė yra Visatos centras, dominavo pasaulyje daugiau nei tūkstantmetį. Mikalojus Kopernikas suprato, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o Galilėjus 1610 m. tai įrodė. Bažnyčia už tai jį nuteisė.
Baltos šviesos suskaidymas į spalvas
1672 m. Izaokas Niutonas prizme suskaidė šviesą į sudėtines spalvas ir įrodė, kad balta šviesa yra visų vaivorykštės spalvų mišinys.
Gravitacijos atradimas
Pasak legendos, nukritęs obuolys leido Niutonui suprasti, kad ta pati jėga, kuri traukia obuolį į žemę, išlaiko Mėnulį orbitoje aplink Žemę ir planetas apie Saulę. Šis supratimas leido Niutonui 1687 m. sukurti gravitacijos teoriją.
Fuko švytuoklė
Prancūzų fizikas Žanas Fuko 1851 m. švytuokle, pakabinta laidu prie lubų, įrodė Žemės sukimąsi.
Eterio paneigimas
XIX a. fizikai manė, kad elektromagnetinės bangos sklinda per visur esančią terpę – eterį. Albertas Michelsonas ir Edvardas Morlis įrodė, kad eteris neegzistuoja. Tik Lietuvos LRT jį toliau dalija.
Energijos pastovumas
Džeimsas Džoulis įrodė, kad energijos negalima sukurti ar sunaikinti, o tik pakeisti iš vienos formos į kitą.
Masės pastovumas
1789 m. prancūzų chemikas Antuanas Lavuazjė įrodė, kad medžiaga Visatoje negali būti sukurta ar sunaikinta, tik pertvarkoma.
Faradėjaus indukcija
1831 m. Maiklas Faradėjus atrado elektromagnetinės indukcijos dėsnį. Magnetui judant cilindro viduje esančioje ritėje, joje atsiranda elektros srovė – tai įrodė, kad elektriniai ir magnetiniai laukai yra neatsiejamai susiję ir atvėrė kelią elektros generatoriams ir įrenginiams.
Elektrono atradimas
1897 m. fizikas J. J. Tomsonas stiklo vamzdžio viduje sukūręs vakuumą, per jį leisdamas elektros srovę ir magnetiniu lauku valdydamas jos kryptį suprato, kad elektros srovę kuria 1838 kartus mažesni už protono masę elektronai.
Rentgeno spindulių atradimas
1895 m. vokiečių fizikas Vilhelmas Rentgenas pastebėjo, kad katodiniai spinduliai prasiskverbia per labai storus objektus, palikdami šešėlį ant švino ekrano. Jis suprato šių spindulių medicininį potencialą skeletų ir organų vaizdavimui. Atradimas leidžia gydytojams matyti navikus ir lūžusius kaulus.
Radioaktyvumo atradimas
1897 m. Marija Kiuri kartu su vyru Pjeru išsiaiškino, kad torio ir urano skleidžiama spinduliuotė atskleidžia radioaktyvumo prigimtį. Kuri už savo atradimus du kartus gavo Nobelio premiją.
Visatos plėtimasis
1929 m. tirdamas iš galaktikų sklindančią šviesą Edvinas Hablas nustatė, kad jos tolsta nuo Žemės ir viena nuo kitos. Kuo toliau galaktika yra, tuo greičiau ji tolsta. Hablo stebėjimas tapo Didžiojo sprogimo hipotezės įrodymu.
Atomo struktūros atradimas
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje buvo padalintas ir suskaidytas atomas. Džeimsas Čadvikas 1932 m. atrado neutroną, o Hansas Geigeris ir Ernestas Marsdenas atskleidė, kad atomai susideda iš teigiamai įelektrinto branduolio, aplink kurį skrieja elektronai.
Branduolių grandininė reakcija
Enrikas Fermis 1942 m. Čikagos universitete pademonstravo valdomą branduolio dalijimosi reakciją. Jis paleido neutronus į uraną-235, kuris suskilęs grandininės reakcijos metu išlaisvino daugiau neutronų. Šis eksperimentas atvėrė kelią branduolinių reaktorių kūrimui. J. Robertas Openheimeris reiškinį panaudojo pirmųjų atominių bombų kūrimui.
Kvantinis susietumas
1964 m. fizikas Džonas Belas įrodė, kad egzistuoja keistas ryšys tarp dviejų toli nutolusių dalelių – kvantinis susietumas. Nepaisant intuicijos, tai, kas vyksta vienoje Visatos dalyje, gali akimirksniu paveikti tai, kas vyksta kitoje.
Gravitacinių bangų aptikimas
Kosminio interferometro L formos detektoriaus, turinčio dvi 4 km ilgio svirtis, kuriose sklinda du identiški lazerio spinduliai, gravitacinė banga vieną suspaudžia, o kitą išplečia. 2015 m. taip aptiktos gravitacinės bangos atvėrė naują langą į kosmosą.
Juodųjų bedugnių atradimas
1915 m. Karlo Šwarzsšildo reliatyvumo lygčių sprendimai numatė, kad masė gali būti taip suspausta, kad ji subyrės į juodąją bedugnę, iš kurios negalėtų ištrūkti net šviesa. 2019 m. teleskopas „Event Horizon“ užfiksavo pirmąją juodąją bedugnę.
Branduolių sintezė
2022 m. JAV mokslininkai Lavrence Livermore laboratorijoje Kalifornijoje parodė, kad termobranduolinio reaktoriaus naudingumo koeficientas didesnis už vienetą, kad beveik neribotos švarios energijos šaltinis yra pasiekiamas.
Pagal „Live Science“.
v