Mokslas atranda naujų būdų keisti mus supantį pasaulį. Naujos kartos medžiagos gali pakeisti mūsų gyvenimą, ir net išgelbėti planetą.
Grafenas yra vieno atomo storio anglies sluoksnis, kuris yra 200 kartų stipresnis už plieną ir neįtikėtinai lankstus. Jis praleidžia elektrą geriau nei varis ir gali pakeisti pramonės šakas – nuo elektronikos iki medicinos. Mokslininkai kuria grafeno baterijas ir jutiklius, kurie gali pagreitinti ir efektyvinti technologijas.
Įsivaizduokite kelius ir pastatus, kurie patys susitvarko. Savaime gyjančiame betone yra specialių bakterijų, kurios, susidarius įtrūkimams, išskiria gydomąsias medžiagas. Tai ne tik prailgina konstrukcijų tarnavimo laiką, bet ir sumažina remonto poreikį. Jis bandomas ir gali pagerinti miestų planavimą.
Aerogeliai yra viena iš lengviausių medžiagų Žemėje, sudaryti iš iki 99,8 proc. oro. Nepaisant to, kad jie yra neįtikėtinai lengvi, jie yra stiprūs izoliatoriai ir gali atlaikyti ekstremalias temperatūras. Aerogeliai jau naudojami kosminiuose kostiumuose ir gali tapti labai svarbūs energiją taupantiems pastatams ir pažangiai izoliacijai.
Skaidrus aliuminis yra keturis kartus stipresnis už stiklą. Jis gali pakeisti stiklą nuo išmaniųjų telefonų ekranų iki karinių transporto priemonių, taip pagerindamas tvirtumą ir saugumą neprarandant skaidrumo.
Metamedžiagos leidžia valdyti šviesos ir garso bangas. Šios medžiagos gali padaryti objektus nematomus, lenkdamos aplink juos šviesą arba sukurdamos itin didelės raiškos lęšius. Jos jau naudojami slaptose technologijose ir gali pakeisti optiką ir telekomunikacijas.
Įsivaizduokite metalus, kurie „atsimena“ savo pradinę formą. Šie atminties lydiniai kaitinami grįžta į iš anksto nustatytą formą. Naudojami medicinos prietaisuose, pvz., stentams besiplečiančių arterijų viduje, iki kasdienių gaminių, tokių kaip akinių rėmeliai, kurie po sulenkimo vėl įgauna formą.
Anglies nanovamzdeliai yra neįtikėtinai stiprūs, lengvi ir puikūs elektros laidininkai. Galimybė panaudoti viską nuo neperšaunamų liemenių iki kosminių liftų, todėl jie gali būti būsimų megastruktūrų ir elektronikos elementai.
Vorų šilkas yra penkis kartus stipresnis už plieną, ir mokslininkai sugalvojo, kaip jį sukurti laboratorijoje. Sintetinis vorų šilkas gali pakeisti viską nuo drabužių iki statybinių medžiagų, pasiūlydamas ekologišką, biologiškai skaidžią alternatyvą daugeliui šiandien naudojamų plastikų ir pluoštų.
Superhidrofobinės medžiagos atstumia vandenį. Jos gali būti pritaikytos kuriant savaime išsivalančius paviršius, vandenį atstumiančius drabužius ar net efektyvesnes energijos sistemas.
Plastikas yra košmaras aplinkai, tačiau bioplastikas, pagamintas iš kukurūzų krakmolo ar cukranendrių, yra ekologiškas. Šios medžiagos natūraliai suyra.
3D spausdinimo technologija sparčiai tobulėja, o dabar medžiagos, kurias galima spausdinti sluoksnis po sluoksnio, gali žymiai sumažinti atliekų kiekį ir padaryti gamybą efektyvesnę.
Metalinės putos yra lengvos, porėtos medžiagos, galinčios sugerti daug energijos, todėl puikiai tinka naudoti apsaugai nuo smūgių. Jos taip pat mažina triukšmą ir yra aplinkai nekenksminga alternatyva kietiems metalams.
Programuojama medžiaga gali keisti savo formą ar standumą. Įsivaizduokite drabužius, kurių storis keičiasi priklausomai nuo temperatūros, arba baldus, kurie susirenka patys.
Laidūs elektrai polimerai atveria naujų galimybių pasaulį. Nuo lanksčių elektroninių grandinių iki skaidrių saulės baterijų – šios medžiagos gali būti naudojamos įrenginiuose, kuriuose metalai yra nepraktiški. Jie taip pat siūlo pigesnę, tvaresnę elektroniką.
Metaloorganiniai kristaliniai junginiai gali kaupti vandenilį kuro elementams arba surinkti anglies dioksidą iš atmosferos, yra svarbūs kovojant su klimato kaita ir kuriant švaresnius energijos sprendimus.
Nanoceliuliozė iš medienos plaušienos yra stipresnė už plieną, bet daug lengvesnė. Ji gali būti naudojamas viskam – nuo šarvų iki lengvųjų transporto priemonių – tai aplinkai nekenksminga alternatyva plienui ir plastikui.
Sintetiniai deimantai yra ne tik papuošalai – jie tinka pramoniniam naudojimui, kur reikalingas ypatingas patvarumas.
Amorfiniai metalų lydiniai yra kietesni už titaną ir pasižymi neįtikėtinu elastingumu. Jie galėtų pakeisti tradicinius metalus išmaniuosiuose telefonuose ir medicinos prietaisuose, kur reikalingas tvirtumas ir lankstumas.
Biologiniame betone yra bakterijų, gaminančių kalkakmenį, todėl laikui bėgant įtrūkimai natūraliai užsandarinami. Tai galėtų pailginti pastatų ir infrastruktūros eksploatavimo laiką, sumažinti remonto ir priežiūros poreikį bei padėti kurti atsparesnius miestus.
Ateities medžiagos.
Prof. Jonas Grigas aprašinėdamas ” futuristines” medžiagas, gal kad labiau „užkrėstų” kitus domėtis tikrai įdomiais ir naudingais dalykais, truputį „nusifuturistino” sakydamas – „Mokslas atranda naujų būdų keisti mus supantį pasaulį. Naujos kartos medžiagos gali pakeisti mūsų gyvenimą, ir net išgelbėti planetą…”
Išsivaikščiojusio kaimo „užsilikęs dialektinis materialistas” žino, kad atrasti gali ne „mokslas”, o žmogus, remdamasis turimomis žmonijos sukauptomis žiniomis.. Kaip ir būdama nykiai maža pasaulio dalimi žmonija, gali keisti ne pasaulį, o tik jį supančią aplinką..
Kad ir koks būtų „galingas”, apsiginklavęs super puper galingu dirbtiniu „intelektu”.. žmogus, sukurti kaip Dievas kažką naujo, šiame pasaulyje jis negali. Jis gali tik ką nors SUKOMPANUOTI IŠ TO KAS PASAULYJE EGZISTAVO ir EGZISTUOJA ,žmogui pavyko tą kažką „naują” aptikti.. Savo laiku žmogus „sukūrė” ratą, „sukūrė” darbo įrankius iš akmens, bronzos…. Mendelejevas „sukūrė” periodinę elementų lentelę, kurios dėka vėlesnų kartų žmonės taip pat atrado „naujas”, negirdėtas- nematytas medžiagas…
Būtų gerai, kad XXIa. virtualiame „pasaulyje” gyventi priverstiems žmonėms, kalbant apie realius, įdomius, materialius dalykus nebūtų peršami, primetami jau girdėti ” virtualumai” (gamta turi tarnauti žmogui…) apie žmogaus „turimas antgamtines galias sukurti”, daugybę – pagal norus ir nenorus..-, „jo galimų lyčių pasirinkimą..”..