Neįtikėtina, kad mūsų galaktikoje su šimtais milijardų žvaigždžių ir keleriopai daugiau planetų gyvybė būtų atsiradusi ir suklestėjusi tik mūsų planetoje Žemėje. Todėl žmonių vaizduotę jaudina Žemę lankantys kitų planetų ateiviai.
Mokslinės nežemiškosios gyvybės paieškos (SETI) prasidėjo 1960 metais, o neatpažįstamų skraidančių objektų (NSO) stebėjimai – dar ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje, įtariant juos ateivių aparatais. Abi šios veiklos rūšys domina žmones. Apie tai dažnai rašo įvairių šalių spauda ir žurnalas „Scientific American.“
SETI tyrėjai žvaigždžių aplinkoje ieško dirbtinių signalų. Sėkmei reiktų milijardus metų stebėti milijonus artimiausių žvaigždžių. Ir nepraleisti progos pagauti atėjusį pranešimą. Laiko, energijos ir medžiagų kaina būtų neįsivaizduojama. Atrasta civilizacija galėtų būti ir agresyvi. Būtų problema bendrauti su ja.
Ateiviai tikėtina mus tirtų robotiniais zonais. Juos galima išdėstyti planetų, kuriose pastebėta deguonies atmosfera ir kiti biologiniai pėdsakai, aplinkoje. Zondui aptikus dirbtinius elektromagnetinius signalus, rodančius, kad daugialąsčiai organizmai tapo technologiškai protingi, būtų bandoma iššifruoti tos rūšies kalbą, mokslą, matematiką ir kultūrą. Tai būtų milžiniška problema.
Zondui reiktų pasiųsti į savo planetą duomenis analizei ir klausti, kaip toliau elgtis. Jei zondas, pavyzdžiui, 1960 metais aptikęs pirmuosius televizijos signalus, savo planetai už 150 šviesmečių pasiuntė duomenis apie mūsų planetą, instrukcijas gautų tik 2250 metais.
Bendravimas su zondu galbūt vyktų kuria nors žemiškąja kalba realiu laiku. Ateivių zondas tikriausiai neatskleistų savo gimtosios planetos, vengdamas pavojaus savajai civilizacijai. Autonominis zondas galėtų bendrauti su mumis net jeigu jo gimtoji civilizacija būtų seniai išnykusi. Jeigu zondas priklausytų gyvajai civilizacijai, kaip jis su ja bendrautų?
Tam reiktų galingiausio siųstuvo. Geresnis spendimas būtų sukurti ryšių tinklą apie žvaigždes ir panaudoti jų gravitacinius lęšius.
Tačiau vargu ar galėtume keistis su ateiviais mūsų kultūra. Sekę 70 metų mūsų televiziją ir vėliau internetą, ateiviai tikriausiai jau įsirašė viską, ką norėjo. Ateiviai galėtų norėti įtraukti mus į galaktinį klubą taip, kad mes galėtume kurti zondus ir ryšius, ir prisiimti atsakomybę už tarpžvaigždinės ryšių sistemos palaikymą. Tai būtų mūsų derybų objektas.
SETI signalų aptikimui reikalingi labai galingi teleskopai. Jų apžvalgos laukas labai mažas. Netoli Žemės esančio zondo signalas būtų daug stipresnis nei tarpžvaigždinio šaltinio. Geresnė SETI strategija būtų paaukoti didelį teleskopų jautrį viso dangaus stebėjimui visą laiką. Tokios sistemos yra kuriamos.
Karo pilotų ir eilinių žmonių stebėti NSO, kurie prieštarauja aerodinamikos ir fizikos dėsniams, gali būti haliucinacijos, radarų triukšmai, programinės įrangos klaidos, optiniai miražai ar apgaulės, kaip kad Kazio Sajos pjesėje (1994) „Regėjimas“ iš skraidančios lėkštės išlipęs, apsidairęs ir žemaitiškai prabilęs ateivis: „Šūds, vyra, šūds.“
SETI mokslininkai sutinka su NSO stebėtojais, kad pirmieji ateivių Saulės sistemoje ženklai turėtų būti robotiniai zondai, o ne skraidančios lėkštės su biologinėmis būtybėmis. Jas tiesiog sutraiškytų didelių pagreičių gravitacinės jėgos.
Vienytis NSO stebėtojams ir SETI mokslininkams kol kas nėra pagrindo, nors atstumas tarp šių grupių gali būti ne toks ir didelis.
Dievas greičiausiai davė pirmą postūmį, o į kitus procesus nesikiša. nei Žemėje, nei Visatoje. Tad mažų mažiausiai gali šypseną kelti pasakymas,kad Dievas iš molio nulipdė Adomą, o iš Adomo šonkaulio Ievą. Dievas yra dvasia, rankų jis neturi. Kažkuriame žmogaus vystimosi etape žmones apdalino sielomis, ir priskyrė po Angelą sargą. Jie aiškiai nevienodi, kaip galime įvertinti Hitlerio, Stalino, Musolinio, MaoCzeDuno, Kim Ir Seno ir kitų pašlemėkų angelus sargus?
Kaip atrodė žmonijos žinios prieš du šimtmečius? Su visa pagarba Niutonui, Oileriui irGausui, jų žinios apie kvantinę fiziką ir Visatos sandarą gana primityvios, nors tai ir labai genialūs žmonės. Ką darytų Žmonija, sutikusi Kristaus laikų civilizaciją? Padėtų išvengti mūsų klaidų?.Mokslininkai nustatė,kad apželdinus Sacharą, klimato kaita nebūtų tokia katastrofiška. Tie prašantys pagalbos pabėgeliai galėtų sodinti augalus Sacharoje ir jie sukurtų pakenčiamas gyvenimo sąlygas.
Kaip ten bebūtų, susitikimui su nežemiška civilizacija reikia ruoštis. Kad nebūtų tokiu netikėtumų kaip Afganistane. JAV sukšti milijardai į Afganistaną nebuvo prasmingai panaudoti. Tikslas turšjo būti nukreipti Afganistaną tuo keliu, kuriuo eina dabar Turkija, taip pat juk Islamo šalis. Jei e savolaiku Sovietų invazija, padėtis būtų kur kas geresnė.
Išvada-Pasaulis turi nustoti pliektis. Antra, reikia sukurti priemones nukreipiant gigantiškus meteoritus Saturno ar Saulės link. Trečia, sukurti algoritmus, kurie įtikintų kitas civilizacijas kad žemiečiai nesiruošia jų pavergti.
Taip, Gintautai, Mokslininkai nustatė, kad apželdinus vien tik Sacharą, galima būtų išvengti klimato katastrofos. Išvada banali: mūsų gimtosios planetos Žemės gyventojų negalima vadinti Homo Sapiens. Jeigu jie būtų pateisinę savo vardą, Žemėje nebūtų buvę tiek karų ir žudynių ir mūsų planeta neartėtų prie bedugnės, o Afganistane išleistais milijardais dolerių būtų galima apželdinti Sacharos dykumą.
Ačiū profesoriui už pagalbą šiek tiek atitrūkstant nuo agresyvios kasdienybės.
O šiandien man toks klausimas kilo: kada su Anapilin išėjusiais brangiais žmonėmis nebe sapnuose bendrausime, o telefonu? Ir iš jų praeities stiprybės semsimės?
Gerb. Žemyna, ar nebūtų geriau aplankyti varganą senuką ar senutę, kaimynystėje gyvenančius, juos paguosti, juos pamaitinti, valgį rytdienai paruošti, užuot įdarbinus mokslininkus užsiimti Jūsų norų pildymu? Padėjusi silpnam- oi, kiek jėgų pasisemtumėte!
Gerbiama Žemyna, išėjusieji Anapilin gyvena ne materialiame pasaulyje ir aš abejoju, kada nors su jais bendrausime materialiais daiktais (telefonais).