Prof. Jonas Grigas. Garsas mūsų gyvenime

Garsas yra akustinės bangos. Mes girdime garsus nuo 20 iki 20 000 Hz. Žemesnio nei 20 Hz dažnio garsai vadinami infragarsu, o aukštesnio už 20 000 Hz – ultragarsu. Kai dažnis didesnis už 1 GHz, garsas vadinamas hipergarsu. Nors pasaulis pilnas garso, mes girdime tik nedidelę jo dalį.

Garsiausią garsą istorijoje sukėlė 1883 m. išsiveržęs Krakatau ugnikalnis. Už 64 km plyšo jūreivių ausų būgneliai ir buvo girdimas net už 4800 km nuo šaltinio! Garsas siekė 180 decibelų (dB). Decibelas yra garso slėgis ore lyginant su girdos slenksčiu, kuris laikomas 0 dB.

Žmogaus balsas yra unikalus kaip piršto atspaudas dėl unikalios balso stygų, gerklės ir burnos formos ir dydžio. Net identiškų dvynių balsas skirtingas. Šie anatominiai skirtumai sukuria asmeninį rezonansą ir tembrą, kuriuos panaudoja pažangios balso atpažinimo technologijos!

Garsas esant 20 Celsijaus laipsnių temperatūrai ore sklinda 343 m/s greičiu, o vandenyje 1480 m/s greičiu, nes vandens molekulės yra arčiau viena kitos nei oro ir garso bangų energija lengviau perduodama tarp jų. Banginiai ir delfinai tą energiją naudoja bendraudami dideliais atstumais. Šiltesniame ore garsas sklinda greičiau nei vėsesniame, nes šilto oro molekulės greičiau judėdamos geriau perneša garso bangas.

Perkūniją sukelia greitai besiplečiantis oras. Kai žaibas trenkia, jis akimirksniu įkaitina aplinkinį orą iki 30 000 Celsijaus laipsnių. Oras sprogstamai plečiasi ir sukuria garsą, kurį girdime kaip griaustinį.

Garsas gali sudaužyti stiklą. Dainininkui pataikius į reikiamą natą, garso dažnis atitinka stiklo molekulių virpesių rezonansinį dažnį ir jis dūžta.

Garsas, didesnis nei 120 decibelų, sukelia fizinį skausmą. Reaktyvinio variklio, šūvių ar sprogimų garsas gali sužaloti ausis. Yra superjautrių garsui žmonių.

Kūdikiai atpažįsta motinos balsą prieš gimimą. Maždaug 25 nėštumo savaitę kūdikio ausys suvokia išorinius garsus, o mamos balsas yra aiškiausiai girdimas. Netrukus po gimimo naujagimiai dažnai teikia pirmenybę savo motinos balsui.

Kuprotieji banginiai garsėja savo ilgomis, sudėtingomis dainomis, kai kurios trunka iki 20 minučių! Šios dainos girdimos dideliais atstumais po vandeniu.

Kai kurie garsai gali mus susirgdinti. Infragarsas žmonėms sukelia galvos svaigimą ir skausmą, nemigą ar nerimo jausmą, nors šių garsų jūs negirdite. Šiuos garsus sukelia žemės drebėjimai, jūrų bangų mūša arba žmogaus sukurtos mašinos. Infragarsas gali sklisti šimtus ir tūkstančius kilometrų.

Kai kurie gyvūnai, kaip šikšnosparniai, delfinai ir kai kurios paukščių rūšys garsą naudoja savo aplinkai „matyti“. Jie skleidžia ultragarsą, kuris atsimuša į supančius objektus ir aidas leidžia juos „matyti“. Šį procesą vadiname echolokacija. Jos dėka šikšnosparniai naršo juoduose urvuose ir tiksliai medžioja

Garsas yra gyvūnų bendravimo priemonė. Mėlynojo banginio žemo dažnio garsai gali siekti iki 188 dB ir sklinda šimtus kilometrų po vandeniu.

Centrinėje ir Pietų Amerikoje aptinkamų beždžionių garsai siekia iki 140 dB ir sklinda daugiau nei keturis kilometrus per tankias džiungles.

Šiauriniai ruoniniai drambliai skleidžia žemo dažnio iki 126 dB garsus.

Žaliosios Australijos cikados garsas gali siekti iki 120 dB.

Liūto riaumojimas gali siekti 114 dB, kurį galima išgirsti už aštuonių kilometrų.

Dramblių infragarso trimitai gali siekti iki 112 dB ir sklisti kelis kilometrus.

Vilkų kauksmą iki 90 dB galima išgirsti už kelių kilometrų.

Linas Karpavičius rašė apie emocines šiukšles. Garsas taip pat gali būti šiukšlė. Gamtos, gyvūnų ir muzikos garsai yra malonūs mūsų ausiai. Tačiau kai paskambini į polikliniką ar kitą įstaigą ir išgirsti, kad visos operatorės yra užimtos ir privalai keliolika minučių klausyti 100 dB „muzikos“, tos „muzikos“ negaliu kitaip pavadinti, kaip garso šiukšle arba socialiniu spjūviu. Kai per TV matai parduotuvėje prie prekių rėkaujantį Drukteinį ar aktorius Savicką ar Mikalauską, ta jų „reklama“ žemina juos, tyčiojasi iš TV žiūrovų ir skleidžia garso šiukšles. Kultūros žmonės, kurie turėtų puoselėti kultūrą, dažnai ją teršia.

Feroelektrikų tyrimams taikiau tiek elektromagnetines mikrobangas, tiek akustines, todėl būdavo tarptautiniuose simpoziumuose apie ką padiskutuoti.