Geros knygos turi magijos. Jos aprašo ištisus pasaulius, jas perskaito daugybė žmonių, kurių gyvenimą jos gali paveikti. Tačiau daugelis dabar tūkstančiais leidžiamų romanų yra banalios pasakos suaugusiems, kurias perskaitęs nieko nepasimokai. Bet yra ir tokių, kurie giliai atspindi mūsų visuomenę ir galimą jos distopiją.
Toks yra anglų rašytojo Džordžo Orwelo 1949 m. parašytas romanas „1984 m.“, kuris numatė ateitį maždaug po 40 metų, bet jo literatūrinis pasaulis atspindi ir šių dienų gyvenimą. Tai rodo autoriaus gebėjimą numatyti visuomenės raidą.
Romanas „1984 m.“ numatė hierarchinės visuomenės vystymąsi, kai ekonominė nelygybė sukurs didžiulį klasių susiskaldymą tarp turtingųjų ir vargšų, vieni kitų ir vyriausybės baimę, kai politikai ir žiniasklaida tyčia iškraipys informaciją, kad žmonės nuolat bijotų.
Orwelas vaizduoja asmens laisvių pažabojimą, nacionalizmo ir autoritarizmo kilimą įvairiose tautose, stiprėjantį valdančiosios valdžios gniaužtą.
Romanas pranašauja totalitarizmą ir iliuzinę žodžio laisvę, kai režimai kai kuriose pasaulio šalyse kontroliuoja ekonomiką ir kultūrą.
Šiuolaikinės vyriausybės kontroliuoja prieigą prie informacijos internete, taip priartina pasaulį prie Orwelo pavaizduotos totalitarinės visuomenės.
Didėjantis nepasitikėjimas vyriausybe ir jos institucijomis, pavyzdžiui, teismais ir švietimo įstaigomis, primena romane pavaizduotą skepticizmą.
Nors vyriausybės bando nuslopinti nesutarimus ir kontroliuoti mintis, yra pasipriešinimo judėjimų, kurie nepaiso autoritarinių režimų. Jie stengiasi palaikyti laisvės ir demokratijos idealus. Kita vertus, yra žmonių, kurie įkvepia masinius susibūrimus, palaikančius lojalumą valdančiajam režimui. Tai primena Orwelo dviejų minučių neapykantos seansus.
Romanas parodo, kaip valdančioji klasė valdo žiniasklaidą, kad kontroliuotų informacijos sklaidą. Žiniasklaidos manipuliavimas ir kontrolė užtikrina, kad visuomenės socialinis elgesys būtų prižiūrimas. Žmonės verčiami tikėti dalykais, kurie nebūtinai yra tiesa.
Manipuliaciją, kurią matome romane, galima rasti socialinės žiniasklaidos priemonėse šių dienų pasaulyje. Vaizdo stebėjimo kameros naudojamos gyventojų kontrolei, taip užtikrinant, kad „netinkamas“ elgesys būtų stebimas, taisomas ir baudžiamas.
Pasaulio vyriausybės įgyvendino programas, per kurias gali stebėti žmonių bendravimą ir elgesį. Šios programos atspindi Orwelo romano distopijos praktiką. Sparčiai daugėja technologijų, kurios naudojamos žmonėms stebėti, pavyzdžiui, korinio ryšio mobilieji įrenginiai, kurie įrašo be jūsų sutikimo. Tai sukuria vadinamąjį „Didžiojo brolio“ mentalitetą, kai žmonės jaučiasi lyg būtų nuolat stebimi. Nuolatinė karo baimė, naudojama siekiant išlaikyti valdžią ir gyventojų kontrolę, skatinama vykstančių konfliktų ir karinių intervencijų pasaulyje.
Politiškai jautrios literatūros cenzūra arba draudimas yra panašios taktikos, kurią valdantis režimas naudojo romane „1984 m.“, atspindys.
Orwelo romane asmens teisės ir pilietinės laisvės lėtai griaunamos vardan saugumo ir stabilumo. Tai nėra toli nuo dabartinės politinės aplinkos, kuri šiandien persmelkia visuomenę. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kinija, įdiegė socialinių kreditų sistemas, kuriose asmenys vertinami pagal elgesį ir vyriausybės standartų laikymąsi. Tai socialinės kontrolės mechanizmas, kurį galima pamatyti ir romane.
Vyriausybių ideologija formuojama per švietimą ir mokymo programas. Informacija, kuri neigiamai nušviečia vyriausybės veiklą, šalinama iš mokymo programų, kad piliečiai būtų labiau paklusnūs. Kaip vyriausybės kontroliuoja švietimą, jos taip pat perrašo ir manipuliuoja istorija.
Romane „1984 m.“ slopinamas žmonių individualumas ir neleidžiama kritiškai mąstyti. Tai atspindi dabartinę pasaulio situaciją.
Prieštaringi įsitikinimai ar ideologijos yra politinė dvikalbystė ir dezinformacija, sutampa su dvigubo mąstymo samprata Orwelo romane.
Romane pavaizduota, kaip propagandos skleidimas žiniasklaidos priemonėmis daro įtaką visuomenės nuomonei.
Orwelas reiškia susirūpinimą dėl privatumo ir vyriausybių bei korporacijų vykdomo duomenų rinkimo, kai sumažėjus privatumui žmonės praranda individualumo jausmą.
Romane atsispindi politinių disidentų ir aktyvistų, kurie meta iššūkį valdžiai, persekiojimas. Orwelas numatė, kad korporacijos turės galią daryti įtaką vyriausybių politikai, kad užsieniečių ir „kitų“ baimė kels ksenofobiją, o siekiant nukreipti kaltę nuo vyriausybės ir jos institucijų, aštrios visuomenės problemos bus priskiriamos marginalizuotoms grupėms ir disidentams.
Taigi, gyvenimas tapo panašus į prieš 75 metus pavaizduotą Orwelo romane. Matyt, tokia yra evoliucijos ir žmonijos prigimtis, vieniems maudytis piniguose, o jų valdomiems skursti. Ir Lietuvos Seimo nariai sau padvigubino atlyginimą, kai prestižinių profesijų medikai ir mokytojai priversti dirbti keliais etatais keliose vietose.
Mokslininkas labai taikliai apibūdina mūsų tikrovę: žmonių susvetimėjimą ir nužmogėjimą, visuomenę, paskendusią smulkmenose, bet nebesuvokiančioje esminių pokyčių, kraštutinį individualizmą. Tačiau ką mes siūlome, kur išeitis/