Prof. Jonas Grigas. Kas meluoja, kas veidmainiauja ir mulkina žmones?

Mokslas ir demokratija. Ar mokslas turėtų įtakoti politiką?

Jei taip, tai reikia siekti daugiau demokratijos. Neturėsime mokslu grįstos politikos, kol mūsų politinė sistema tai leis. Ir neturėsime žmones saugančios politikos, kol politikai nepaisys mūsų poreikių. Ypač dabar, kai įsisuka rinkimų karuselė. Piniginiai interesai politiniuose debatuose išstūmė mokslą ir argumentus. Ir daug kas vyksta už uždarų durų.

Kodėl laidų vedėjai mano, kad diskutuoti reikia tiktai apie lyčių lygybę, ekonomiką ar užsienio politiką, tarsi Lietuva būtų svarbi pasaulio ekonomikos ar politikos žaidėja, tarsi kas vyrams trukdytų gimdyti ar moterims kloti asfaltą?

Politinius sprendimus turi lemti mokslas ir argumentai. Tačiau piniginiai interesai mokslinę informaciją dažnai išstumia iš ten, kur turi būti moksliškai pagrįstos politinės diskusijos. Verslo grupės dalyvauja politinėse diskusijose ir gali primesti dezinformaciją, naudingą tiems, kas jas finansuoja.

O žmonės nežino, kas finansuoja tas verslo grupes. Už dezinformaciją nėra fizinių ir juridinių asmenų atsiskaitomybės. Kaip pavyzdį galima pateikti buvusios Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės prieš paliekant ministrės postą verslininkų pageidavimu pasirašytą 2015 m. spalio 30 d. įsakymą, įteisinantį naują Lietuvos higienos normą HN 80:2015, padidinančią dešimtmečius galiojusią leistiną mikrobanginės elektromagnetinės spinduliuotės 10 mikrovatų į kvadratinį centimetrą (mkW/cm2) normą iki 1 W/m2 (arba 100 mkW/cm2).

Daugelyje pasaulio ir Europos šalių ši norma yra mažesnė už 10 mkW/cm2, ir ji anaiptol nėra saugi. Ji didesnė tik keliose pasaulio šalyse, kuriose elektromagnetinė tarša jau labai didelė ir jos negalima sumažinti.

2008 metais Europos Parlamentas įpareigojo visas ES šalis sugriežtinti elektromagnetinės spinduliuotės normas. Yra šimtai mokslinių straipsnių, paremtų daugelio šalių daugiamečiais epidemiologiniais tyrimais, kurie rodo, kad mikrobanginė spinduliuotė kenkia žmogui, ypač vaikams, ji sukelia daugelį ligų – neurasteniją, nerimą, galvos skausmus, nemigą, lytinių organų ligas, įskaitant įvairius auglius ir vėžį, ardo DNR.

Mokslininkai reikalauja sumažinti leistiną spinduliuotės normą iki saugios 0,02 mkW/cm2. Tačiau R. Šalaševičiūtė, nesitariusi su mokslininkais, pasielgė atvirkščiai – leistiną spinduliuotės normą, užuot sumažinusi, padidino dešimt kartų ir leido kiekvieną žmogaus kūno centimetrą, kiekvieną vaiko ir suaugusio akį, spinduliuoti 100 mkW mikrobangų galia.

Ši galia yra 5000 kartų didesnė už mokslininkų skelbiamą saugią spinduliuotės galią. Ir tokia „politikė“, verslininkams suteikusi teisę žaloti vaikų sveikatą, patekusi į Seimą vėl „gina“ vaikus! „Gina“ nuo jų tėvų. Ar tai ne veidmainystė?

Slypi ir kita veidmainystė: ministrę R. Šalaševičiūtę verslininkai įtikino, kad Lietuvoje mikrobanginė spinduliuotė visur yra tokia didelė, kad buvusi leistina 10 mkW/cm2 norma jiems trukdo plėtoti verslą – diegti mikrobangomis nuskaitomus vandens ir elektros skaitliukus ir kt.

Tuo pačiu metu Nacionalinis sveikatos apsaugos centras skelbia, kad Lietuvoje niekur mikrobanginės spinduliuotės lygis neviršija kelių dešimtųjų mkW/cm2.

Kas meluoja, kas veidmainiauja ir mulkina žmones? Tie dėl milijoninio telekomunikacijų bendrovių verslo žaloja vaikų ir suaugusių sveikatą.

Mokslas mums sako ir apie kitas grėsmes žmonių sveikatai ir saugumui, tokias kaip klimato kaita, oro ir vandens tarša ar ligų epidemijos. Mokslas nurodo šių problemų sprendimo kelius.

Bendruomenės ir sprendimų priėmėjai turi turėti laisvę naudoti mokslo žinias ir siūlyti skaidriai diskutuoti sprendimus, be dezinformacijos ir pinigų iš anoniminių šaltinių. Kai visuomenė nežino, kas įtakoja politinių sprendimų priėmimą, sistema daugiau atsakinga specialiems interesams, o ne visuomenės interesams.

Tačiau į lietuviškus diskusijų forumus mokslininkai nekviečiami, juose su mokslu susiję klausimai neaptariami, o apsiribojama tik lėkštomis, nuvalkiotų frazių diskusijomis.

Todėl jei rūpi mokslas, reikalauk daugiau demokratijos. Mokslu tikime, jei tikime jo rezultatais ir metodais. Mūsų demokratijoje taip pat reikia sistemos, kuria tikėtume, jei norime tikėtis, kad politikai vadovautųsi mokslu ir tarnautų žmonių interesams. Kurkime tokią politinę sistemą.

Mums nereikia vyriausybės, kuri dirbdama žmonėms nesivadovauja mokslu.