Žemė yra puikioje saulės sistemos vietoje – joje ne per šalta ir ne per karšta. Tokią Žemės temperatūrą palaiko šiltnamio efektas, kuris pagauna saulės energiją ir palaiko Žemės temperatūrą.
Šiltnamio efektas kyla Žemės atmosferoje. Saulės matomoji šviesa, ultravioletinė ir infraraudonoji spinduliuotė prasiskverbia pro atmosferos dujas. Apie 70 proc. šios spinduliuotės sugeria vandenynai, žemė ir atmosfera, o 30 proc. atsispindi atgal į kosmosą.
Tačiau didėjant šiltnamio dujų kiekiui atmosferoje, tie 30 proc. jau negrįžta į kosmosą, o daug kartų atsispindėdami nuo žemės į atmosferą ir atgal, žemės ir šiltnamio dujų atmosferos sugeriami ir papildomai šildo žemę.
Be atmosferos Žemė būtų panaši į Mėnulį, kurio nematomosios pusės temperatūra yra minus 153 laipsniai C (Celsijaus). Dėl šiltnamio efekto vidutinė Žemės temperatūra yra 15 laipsnių C.
Šiltnamio dujas sudaro molekulės — vandens garų, anglies dioksido, metano, azoto oksido, ozono bei freono ir dar kai kurios. Pastarojo amžiaus žmonių veikla — iškastinio kuro deginimas, intensyvi žemdirbystė ir gyvulininkystė — dramatiškai padidino šiltnamio dujų kiekį atmosferoje, kuris neleidžia atsispindėti į kosmosą infraraudoniesiems spinduliams, t y. vis daugiau iš tų 30 proc. yra sugeriami, papildomai šildo Žemę ir keičia klimatą. Kylant žemės temperatūrai, išgaruoja vis daugiau vandens, kuris yra ypač geras infraraudonosios spinduliuotės sugėrėjas ir šilumos akumuliatorius.
Anglies dioksido kiekis atmosferoje nuo pramonės revoliucijos laikų padidėjo 40 proc. Panašus anglies dioksido kiekis buvo prieš 3 – 5 milijonus metų, seniai prieš atsirandant žmonėms. Šiltnamio dujų didėjimas ateityje tikėtinai pakenks žmonių sveikatai, sukels sausras ir audras, pakels vandenynų lygį, sumažins tautų nacionalinį saugumą ir ekonominį gerbūvį pasaulyje.
Kadangi šiltnamio efektas yra natūralus procesas, jis veikia ir kitose saulės sistemos planetose.
Prieš milijardus metų, kai saulė buvo šaltesnė ir blankesnė, Venera galėjo turėti švelnų klimatą ir skysto vandens vandenynus. Modeliavimas rodo, kad prieš 3 milijardus metų vidutinė temperatūra galėjo būti nuo 20 C iki 50 laipsnių C, palanki gyvybės atsiradimui.
Saulei darantis ryškesnei, vandens garai atmosferoje sukūrė šiltnamio efektą, kuris pagavo saulės energiją, pakėlė planetos temperatūrą ir išgarino vandenį. Dabar vidutinė Veneros temperatūra yra 370 laipsnių C — joje lydytųsi švinas. Venera įspėja mus. Šiltnamio efektas ne teorinis.
Marse šiltnamio dujas galėjo išlaisvinti meteoritų smūgiai. Kadangi Marsas yra mažesnis už Žemę, jo gravitacinė trauka yra silpnesnė ir dujos išlekia į kosmosą. Todėl Raudonoji Planeta yra šalta ir sausa. Šiltnamio efektą Marse reikia sukurti, kad ši planeta būtų tinkama gyvybei.
Saturno mėnulyje Titane šiltnamio efektą sukuria tūkstantį kartų didesnis nei Žemės metano kiekis, kuris sugeria infraraudonuosius spindulius.
Šiltnamio efektas tikėtinai šildo ir kitų žvaigždžių planetas. Astronomai kalba apie siauras gyvybės zonas aplink žvaigždes — zonas tarp 0,95 ir 1,4 Žemės ir saulės atstumo, kur planeta būtų tinkamame atstume, kad egzistuotų skystas vanduo paviršiuje. Tačiau tanki atmosfera molekulinio vandenilio, kuris yra potencialus šiltnamio efekto dujos, galėtų sukurti švelnią temperatūrą net jei planeta būtų 15 kartų toliau nuo žvaigždės nei yra Žemė nuo saulės, rašoma žurnale „Space.“
Profesorius akademikas Jonas Grigas kalba apie tai,kad visi vandens išgaruos šaltiniai.Tad reikia galvoti jau dabar, kaip tą procesą stabdyti. Čia turėtų būti koncentruojami proto ir lėšų ištekliai
Žemė šyla ne todėl, kad išsiskiriama daugiau anglies dioksido…o todėl , kad šylant žemei išsiskiria daugiau anglies diosido.
O žemė šyla dėl atmosferoje didėjančio anglies dioksido ir kitų šiltnamio dujų.