Luciano Floridi knygoje „Ketvirtoji revoliucija“ (2018) rašo, kad informacinės ir ryšių technologijos jau formuoja ir valdo mūsų gyvenimą. Jos realybę pavertė infosfera – tuo, kas realu, yra ir informatyvu ir atvirkščiai. Perėjome iš analoginės į informacinę erdvę. Gerai tai ar blogai? Gal būtų ir gerai, bet tuos, kurių gyvenimą valdo skaičiai, šie skaičiai gali ir pražudyti.
Infosferos atsiradimo pasekmė yra nedraugiškų valstybių vykdomos kibernetinės atakos. Vienas iš naujų pavojų yra „nuodugniosios klastotės“ (angl. deepfakes) – kompiuterinėmis programomis kuriama garso ir vaizdo medžiaga, kuri gali kokį nors politiką ar kitą žmogų pavaizduoti smerktinai.
Nepasiteisinus politinėms priemonėms, ginčai tarp šalių virsta karu. Kibernetinės, informacinės atakos – tai instrumentas, kuriuo paruošiama dirva mūšiui.
Kibernetinis karas būtų mūšis skaitmeninėmis priemonėmis. Jomis galima greitai išanalizuoti didžiulius kiekius duomenų, kurie yra naujieji ginklai. Mūšyje dalyvautų nepaprastai mobilios pajėgos, ginkluotos skaitmeniniais prietaisais, jutikliais, Žemės palydovais, tūkstančiai įvairiausių robotų. Kibernetinės atakos modeliuojamos taip, kad priešui padarytų kuo didesnių nuostolių.
Šiame kare kariuomenės, sudarytos iš kareivių, gali ir neprireikti. Tokio karo dar nebuvo, kai kovai vietoj kulkų pasitelkia skaitmenis, vietoj šaunamųjų ginklų – kompiuterius, vietoj kareivių – robotus. Valstybę galima paralyžiuoti neįžengus nei vienam kareiviui, neiššovus nei vienai raketai, nesugriovus pastatų, nenužudžius žmonių, be cheminių ar branduolinių ginklų. JAV artimiausiu metu ketina pakeisti robotais didelę dalį šarvuotų transporto priemonių ir ginkluotės.
Internetas yra ginklavimosi varžybų ir tvyrančios branduolinės grėsmės rezultatas, GPS – sukūrė JAV gynybos departamentas ir tapo prieinama civiliams tik po to, kai 1983 m. rusai numušė Korėjos keleivinį lėktuvą Boeing 727 su 269 keleiviais. Nuo to laiko sukurta šimtai potencialiai grėsmingų kibernetinių priemonių.
Kuo labiau esame priklausomi nuo informacinių technologijų, tuo labiau kibernetinės atakos taps mirtinomis. Priešo ryšių ir informacijos infrastruktūros sutrikdymas panašės į žmogaus širdies stimuliatoriaus išderinimą. Tada žmogus miršta.
Informacinis karas radikaliai keičia mūsų mąstymą kariniais, politiniais ir etiniais klausimais. Keičiasi valstybės, karo ir skirtumo tarp civilių visuomenės ir karinių organizacijų samprata. Šis karas neturi etikos kodekso.
Pasirašytos cheminių, biologinių ir branduolinių ginklų panaudojimo draudimo sutartys, tačiau nėra e-ginklų draudimo sutarties. Nors kibernetinio karo grėsmė reali, tikėkimės, kad toliau už pavienes kibernetines atakas jis nesiplėtos.
Tačiau simbolinis pasaulinės katastrofos laikrodis pirmą kartą rodo dvi minutes iki vidurnakčio (iki visuotinės katastrofos). Sirijoje ir Venecueloje balansuojama ties didelio konflikto riboa. Ir kas žino, kuo tai baigsis?