2025-01-15, Trečiadienis
Naujienlaiškis

Prof. Jonas Grigas. Kodėl mes esame?

Tai esminis būties klausimas. Didysis dalelių greitintuvas CERN’e žengė žingsnį, atsakydamas į jį.

Nusikelkime 13,8 milijardų metų į visatos pradžią, prasidėjusią Didžiuoju sprogimu. Jis sukūrė vienodą skaičių medžiagos ir antimedžiagos dalelių. Fizika teigia, kad kiekviena medžiagos dalelė turi identišką priešingo elektros krūvio antimedžiagos partnerę. Kai jos susitinka, jos anihiliuoja (išnyksta), virsdamos šviesos blyksniu.

Kodėl dabartinė visata sudaryta tik iš medžiagos – yra viena didžiausių fizikos paslapčių. Jeigu būtų buvę vienodas medžiagos ir antimedžiagos kiekis, viskas būtų anihiliavę.

Antimedžiagą pirmasis 1896 metais postulavo Arthur Schuster, o atrado anti-elektronų (pozitronų) pavidale 1932 metais Carl Anderson. Pozitronai atsiranda radioaktyvaus skilimo metu, pavyzdžiui, skylant kaliui-40. Jo turintis jūsų nusipirktas bananas kas 75 minutes emituoja vieną antidalelę pozitroną. Jie anihiliuoja su medžiagos elektronais ir virsta šviesos energija.

Fundamentalios medžiagos statybinės plytos, kurios sudaro atomus, yra elementarios dalelės, vadinamos kvarkais ir leptonais. Antimedžiagos dalelės turėtų būti medžiagos dalelių veidrodiniai atspindžiai. Bet eksperimentai rodo, kad taip nėra.

Didžiojo Sprogimo metu susidarę vienodas skaičius medžiagos ir antimmedžiagos dalelių turėjo viena kitą sunaikinti, vietoje savęs palikdamos vien energiją. Akivaizdu, kad taip nenutiko. Maždaug vienas iš milijardo kvarkų išliko neanihiliavęs. Todėl ir egzistuoja mūsų medžiaginė visata ir mes joje. O tai reiškia, kad dalelės ir antidalelės turi būti ne visiškai identiškos, asimetriškos.

Didysis dalelių greitintuvas CERN’e pastebėjo šią kvarkų asimetriją. Tačiau neaišku, ar ji gali paaiškinti, kodėl visatoje tiek daug medžiagos ir tiek mažai antimedžiagos?

Antimedžiagos paieškas tęs kiti pasaulio dalelių greitintuvai, o taip pat Tarptautinė erdvės stotis ieškos kosminių antimedžiagos dalelių.

Medžiagos ir antimedžiagos asimetrijos visatoje paslaptis išlieka. Tačiau yra vilčių, kad fizika vieną dieną paaiškins, kodėl mes esame čia, Žemėje ir visatoje.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Valdas Sutkus. Vienišumo amžius

Šiuolaikinis gyvenimas kupinas paradoksų. Technologijos, kurios turėjo sujungti pasaulį, tapo vienišumo katalizatoriais. Namai, kurie visada buvo ne tik...

Musulmonų prievartautojų grupės – religinio karo dalyviai

Sarah Cain Didžioji Britanija vėl atsidūrė naujienų sūkuryje dėl nereagavimo į vaikų grupinio išprievartavimo skandalus. Tai yra krizės, kuri...

Prof. Gediminas Navaitis. Naujametinės viltys ir planai

Pasibaigė naujametinis šurmulys. Daugiau ar mažiau įgyvendinti reklamoje ir socialiniuose tinkluose siūlyti vaizdeliai, įpareigoję džiaugtis ir linksmintis. Pinigai...

Romualdas Ozolas. Kelio atgal nėra!

Pagerbdami Sausio 13-osios Laisvės gynėjų atminimą siūlome prisiminti vieno iš Sąjūdžio lyderių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo kalbą,...