Prof. Jonas Grigas. Lemtingi skaičiai, be kurių mūsų nebūtų

Gyvename spiralinėje Paukščių Tako galaktikoje, kurioje yra šimtai milijardų žvaigždžių. O visatoje yra milijardai galaktikų su šimtais milijardų žvaigždžių. Ir ši visata plečiasi. Plėtimosi greitis, atrodo, yra tiksliai sutvarkytas. Jei visata būtų plėtusis viena trilijonąja dalimi greičiau, visa visatos materija seniai būtų išsisklaidžiusi. O jei tiek pat lėčiau – visata dėl traukos jėgų per pirmuosius milijardą savo egzistavimo metų būtų susitraukusi. Nebūtų nei ilgaamžių žvaigždžių, nei planetų ir Žemės, nei gyvybės joje ir mūsų.

Ar žmogaus gyvybė yra tik daugelio atsitiktinumų tokioje protu neaprėpiamoje visatoje rezultatas? Ar ji atsirado dėl visatos Kūrėjo subtilaus suderinimo visatos dėsnių, kurie ją valdo ir kurie lėmė mūsų atsiradimą ir egzistavimą?

Šeši “kosminiai skaičiai” apsprendžia šiuolaikinės visatos elgesį. Šie skaičiai lemia visatos formą, dydį ir sandarą, ir kažkokiu būdu buvo nustatyti visatos atsiradimo metu. Jei nors vienas iš jų būtų kitoks, mūsų tiesiog nebūtų.

Pirmasis skaičius N ≈ 1036 reiškia elektrinės ir gravitacinės jėgos santykį. Jeigu šis skaičius būtų nors truputį mažesnis, žvaigždės gyvuotų trumpiau. Balansas tarp gravitacinių jėgų, traukiančių žvaigždes ir elektrinių jėgų, neleidžiančių joms suirti, apsprendžia žvaigždžių ilgaamžiškumą. Be šio subtilaus balanso planetos, kaip Žemė ir kitos, nebūtų spėję susiformuoti apie žvaigždes.

Antrasis skaičius ε ≈ 0,007 nusako, branduolinių jėgų santykį – kaip stipriai yra sujungti atomų branduoliai. Todėl šis skaičius lemia energijos sklidimą iš žvaigždžių ir veikia žvaigždžių (ir saulės) gaminamų cheminių elementų skaičių bei jų paplitimą visatoje. Iš tų žvaigždėse gimusių elementų sudaryti ir mes, žmonės. Jei šis skaičius būtų nors truputį kitoks, cheminių elementų paplitimas visatoje būtų kitoks ir neleidęs atsirasti gyvybei Žemėje.

Trečiasis skaičius Ω ≈ 0,3 nusako medžiagos kiekį visatoje, t.y. santykį visatos tankio su minimaliu kritiniu tankiu, kuriam esant visata dėl gravitacijos suirtų. Jei Ω > 1, visata traukiasi, jei Ω < 1, visata plečiasi. Jei šis skaičius būtų didesnis, visata būtų seniai susitraukusi į vieną milžiniško tankio tašką, kaip buvo prieš visatos pradžią. Jei šis skaičius būtų mažesnis, žvaigždės ir galaktikos niekada nebūtų susiformavusios.

Ketvirtasis skaičius λ ≈ 0,7 nusako visatos energijos tankio santykį su visatos kritiniu tankiu. Jis susijęs su antigravitacine jėga, kuri lemia didėjančią visatos plėtrą. Jei jis būtų didesnis, galaktikos, žvaigždės ir planetos vėlgi nebūtų susiformavusios ir mes neegzistuotume.

Penktasis skaičius Q ≈ 10– 5 nusako visatos sandarą. Jis parodo energiją, reikalingą suardymui ir išsklaidymui didžiausios visatos struktūros, išreikštą energija, ekvivalentiška struktūros masės m ir šviesos greičio c kvadrato sandaugai, t.y. mc2. Šis skaičius taipogi buvo įspaustas į ankstyvąją visatą jos atsiradimo metu ir kruopščiai subalansuotas, kad vėliau galėtų egzistuoti gyvybė.

Jei šis skaičius būtų tik truputį mažesnis, visata būtų inertiška ir neturėtų žvaigždžių ir planetų, o tuo pačiu ir Žemės. Jei jis būtų truputį didesnis, visata būtų pernelyg audringa, kad žvaigždės ar saulės sistema išgyventų. Joje dominuotų juodosios bedugnės.

Šeštasis skaičius D = 3 yra erdvės matmenų skaičius. Tokioje trimatėje erdvėje mes gyvename. Jeigu erdvė būtų, pavyzdžiui, keturmatė ar penkiamatė, mums žinomos gyvybės formos jose nebūtų atsiradę.

Visi šie šeši skaičiai yra tobulai suderinti gyvybės egzistavimui Žemėje. Kas juos suderino?