2025-01-15, Trečiadienis
Naujienlaiškis

Prof.Jonas Grigas. Mokslas apie ateitį

Žmonės tūkstančius metų bandė nuspėti ateitį. Dabar ateitį prognozuoja mokslas. Kokia ji?

Kils jūros lygis. Pasak klimato kaitos tyrimų centro „Climate Central“, nuo 2020 m. iki 2100 m. jūros lygis dėl ledo tirpimo pasaulyje pakils nuo 0,6 iki 2,13 metro. Vietovės, kuriose dabar gyvena 200 milijonų žmonių, gali atsidurti žemiau jūros lygio. Pasak Brukingo instituto, jau 2050 m. 143 milijonai žmonių gali palikti namus dėl klimato kaitos padarinių.

Žemė taps šiltesnė. Mokslininkai mano, kad iki 2100 metų Žemės vidutinė temperatūra padidės nuo 1,9 iki 4,4 laipsnio Celsijaus.

Kis klimatas. Remiantis „LiveScience“, iki 2100 m. palaipsniui atsisakius iškastinio kuro, klimato kaitos padariniai gali sulėtėti. Kanados tyrimas, paskelbtas 2011 m., rodo, kad jei anglies dioksido išmetimas iki 2100 m. sustotų, Šiaurės pusrutulis taptų vėsesnis ir sausesnis, o Pietų pusrutulis vis labiau šiltėtų.

Žmonės gyvens ilgiau. Antropologai apskaičiavo, kad maksimali žmogaus gyvenimo trukmė yra apie 125 metus. Pasak Londono ekonomikos mokyklos, daugiau žmonių gyvens iki 120 m. „Popular Mechanics“ prognozuoja, kad iki 2122 m. „kai kas švęs 150-ąjį gimtadienį“. Tikimasi, kad medicinos technologijų ir genetikos pažanga pailgins žmonių gyvenimo trukmę.

Kūdikiai ir suaugusieji bus didesni. Iki 3000 metų žmonės „praras pagrindinius socialinius bei interaktyvius įgūdžius dėl per didelės priklausomybės nuo technologijų ir medicininės intervencijos. Bet būsime aukštesni – vidutiniškai arti dviejų metrų, o kūdikiai gims didesni“, – rašoma „The Age.“ Ateities žmonės bus patrauklesni.

Daugės duomenų. Kompiuterių ir telefonų duomenų saugojimo pajėgumai ir toliau didės. Pasak programinės įrangos firmos „Cisco“, 2016 m. internetas pasiekė vieną zettabitą – vieną trilijoną gigabaitų. Remiantis „Cybersecurity Ventures“ duomenimis, iki 2025 m. debesyje bus saugoma daugiau nei 100 zettabitų.

„Popular Mechanics“ spėja, kad iki 2122 m. medicinos pažanga leis gydytojams įterpti mikrolustus į žmogaus kūną, kad galėtų stebėti kūno funkcijas. „Gydytojai visą parą tikrins jūsų gyvybinius požymius jutikliais, skrandžio lustai stebės jūsų mitybą, o smegenų lustai leis jus stebėti miegant“, – teigia žurnalas. Iki to laiko nugaros smegenyse implantuoti mikrolustai bus panaudoti išvengti paralyžiaus, nanorobotai atliks medicinines procedūras kūno viduje ir greičiausiai atsiras pirmoji visiškai funkcionali smegenų kontroliuojama bioninė protezuota galūnė.

Žmonės keliaus į Marsą ir ten apsigyvens. Per pastaruosius kelis dešimtmečius žmonės į Marsą nusiuntė daugiau nei 30 roverių. Privati kompanija „SpaceX“ ruošiasi siųsti žmones į raudonąją planetą. Kinijos vyriausybė planuoja įgulos komandiruotę į Marsą 2033 m., teigia „Al Jazeera“, ir ketina ten pastatyti bazę. Pasak „New Scientist“, tūkstančiai žmonių gali apsigyventi Marse jau 2076 m.

Telepatija bus tikras dalykas. Neuromokslų tyrinėtojai visame pasaulyje aktyviai tiria telepatiją. 2019 m., „Metro“ duomenimis, Kolumbijos universiteto, Hofstros universiteto ir Feinšteino medicinos instituto mokslininkai „smegenų signalus pavertė kompiuteriui suprantama kalba.“ JAV kariuomenės tyrimų grupė „pranešė, kad nuo 2008 m. finansuoja telepatinio ryšio tyrimus.“ Kaip rašo „Washington Post“, kariuomenė „kuria telepatijos šalmą, kuris sutankintų ir supaprastintų elektros signalų siuntimą.“

Pasaulyje sumažės kalbų. Kasmet miršta dešimtys kalbų. 2015 m. „Wired“ paaiškino, kad „šiuo metu naudojama apie 7 100 kalbų, tačiau 90 proc. jų kalba mažiau nei 100 000 žmonių“. Beveik 2500 pasaulio kalbų gresia mirtis. Internete vartojama keli šimtai kalbų; nuo 2019 m. „Facebook“ palaikė 111 kalbų, „Wikipedia – 323.“ „Wired“ duomenimis, apie 55 proc. internetinio turinio yra anglų kalba, o keturi penktadaliai – tik šešiomis kalbomis. 2012 metais futurologas Ianas Pearsonas BBC sakė, kad yra 80 proc. tikimybė, kad jau 2112 m. pasaulyje liks tik trys gyvos kalbos: anglų, ispanų ir mandarinų.

Kompiuteriai pergudraus žmogaus protą. „Science Alert“ spėja, kad žmonės ne visada bus pranašesni prieš mašinas, o robotai taps daug įprastesni kasdieniame gyvenime. Ianas Pearsonas CNBC sakė, kad dirbtinis intelektas galiausiai bus „milijardus kartų protingesnis“ už žmones. 2015 m. „Nautilus“ cituojama žvalgybos ekspertų apklausa numatė, kad „kompiuteriai įgis žmogaus lygio sugebėjimus maždaug 2050 m., o pralenks žmones – maždaug po 30 metų.“

Žmonės gyvus organizmus kurs laboratorijoje. Anot „New Scientist“, tyrėjai „artėja prie gyvybės sukūrimo laboratorijose, o žmogaus sukurtos gyvybės formos gali vaikščioti žeme jau 2076 m.“ 3D spausdintuvai spausdins daugelį daiktų.

Ne, Saulė nesprogs. Saulė, kaip ir visos žvaigždės, turi ribotą gyvenimo trukmę. „Saulės viduje besiplečiantis sintezės variklis degina vandenilį, bet vis dar liko kuro maždaug 5 milijardams metų“, – rašo „Space.com.“ Pasibaigus šiam laikui, Saulė palaipsniui išsiplės, apgaubdama Žemę ir didžiąją Saulės sistemos dalį. „Žmonija gali būti jau seniai išnykusi, o gal kolonizavusi kitą planetą“, – spėja „Space.com.“

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Prof. Gediminas Navaitis. Naujametinės viltys ir planai

Pasibaigė naujametinis šurmulys. Daugiau ar mažiau įgyvendinti reklamoje ir socialiniuose tinkluose siūlyti vaizdeliai, įpareigoję džiaugtis ir linksmintis. Pinigai...

Romualdas Ozolas. Kelio atgal nėra!

Pagerbdami Sausio 13-osios Laisvės gynėjų atminimą siūlome prisiminti vieno iš Sąjūdžio lyderių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo kalbą,...

Edmundas Paškauskas. Visata po Didžiojo Sprogimo: intelektų margumynas ir humanistika (I)

Priešistorė 1. Visatą valdantys elgsenos dėsningumai Visatos istorija stebina ir žavi savo nepaprastu dinamiškumu bei sudėtingumu. Nuo pat Didžiojo Sprogimo Visata...

Jonas Ivoška. Kodėl mūsų politikai nenori tobulinti savo valstybės modelio?

Informacijos šaltinių įvairovė išryškina ne tik demografinės situacijos Lietuvoje apgailėtinumą, bet padeda aptikti ir kitų gyvenimo sričių „klampiąsias“...