Prof. Jonas Grigas. Nežemiškosios gyvybės medžioklė

Jonas Grigas yra LMA akademikas, fizinių mokslų daktaras, profesorius.

Ar mes vieni visatoje? Mokslininkai daugelį metų bandė atsakyti į šį klausimą. Nuo to laiko išsivystę technologijos suteikė žmonijai daug įrankių, galinčių aptikti galimą nežemišką gyvybę. Pažvelkime į šiuolaikines nežemiškosios gyvybės paieškas.

2021 m. gruodžio 18 d. į kosmosą bus paleistas galingiausias istorijoje „James Webb“ kosminis teleskopas. Jis padės astronomams ieškoti nežemiškosios gyvybės formų. Šis modernus prietaisas galės aptikti atmosferą egzoplanetose.

Marso tyrinėjimas. Marsaeigis „Perseverance“ nuo 2021 m. vasario 18 d. tiria Marso planetą ir ieško gyvybės pėdsakų. Spalio mėnesį Jezero krateryje jis aptiko nuosėdų sluoksnių, leidžiančių manyti, kad čia galėjo būti ežero ir galbūt gyvybės vieta prieš maždaug 3,7 milijardo metų. Marsaeigis tęsia tyrinėjimus, imdamas mėginius, kurie grįš į Žemę apie 2030 m.

2022 m. rugsėjį į Marsą bus paleistas Europos kosmoso agentūros „ExoMars“ marsaeigis, siekiant išsiaiškinti, ar Raudonojoje planetoje kada nors buvo gyvybės namai. Įranga pasieks Marsą 2023 m., kad pradėtų penkerių metų misiją. Roveris galės išgręžti iki dviejų metrų gylio grunto ir paimti mėginius, kuriuose gali būti keturių milijardų metų senumo organinės medžiagos.

Neįtikėtina ataskaita apie nežemiškas būtybes 2021 m. birželį JAV vyriausybė paskelbė ilgai lauktą ataskaitą apie neatpažintus skraidančius objektus (NSO). Dokumentas neatskleidė nežemiškų būtybių, tačiau taip pat negalėjo paaiškinti tam tikrų keistų reiškinių, kuriuos stebėjo JAV armijos pilotai. Trumpai tariant, paslaptis išlieka. Ieškant nežemiškų technologijų 2021 m. liepą tarptautinė tyrėjų komanda pradėjo projektą „Galileo“ – iniciatyvą, kuria siekiama daugiau sužinoti apie NSO, sukuriant pasaulinį vidutinio dydžio teleskopų, kamerų ir kompiuterių tinklą.

Klausymosi proveržis. 2015 m. velionis astrofizikas Stephenas Hawkingas pristatė klausymosi proveržio (Breakthrough Listen) iniciatyvą. Šis projektas, finansuojamas Rusijos milijardieriaus Jurijaus Milnerio, skirtas aptikti nežemiškų civilizacijų skleidžiamus radijo signalus. Kol kas mokslininkai negavo jokių įtikinamų signalų.

Paslaptingasis Titanas. Titanas jau seniai domino astronomus. Šis Saturno mėnulis yra vienintelė Saulės sistemos vieta, galinti išlaikyti stabilius skysčius. Tačiau jo upės ir upeliai pripildyti ne vandens, kaip Žemėje, o metano ir etano. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad šios medžiagos gali turėti gyvybę. Iki šiol „Cassini“ zondo, kurio misija baigėsi 2017 m., duomenys šios hipotezės nei patvirtino, nei paneigė. Tikriausiai praeis dar keli metai, kol mes tikrai sužinosime. „Dragonfly“ misija turėtų prasidėti 2027 m. (iš pradžių planuota 2026 m.). Kai jis atvyks į Titaną 2034 m., jo tikslas bus rasti praeities ir dabarties gyvybės ženklus.

Ką slepia Enceladas? Tyrėjai taip pat domisi kitu natūraliu Saturno palydovu Enceladu. Pasak prancūzų mokslininkų, šio mėnulio metano terpėje, kaip ir Titane, gali būti gyvybės. Tačiau praeis daug metų, kol zondas bus išsiųstas į Enceladą mėginiams paimti. Kol kas tokia misija neplanuojama.

Gyvybė Veneroje? 2020 metais mokslininkai Veneros atmosferoje atrado fosfino. Mūsų planetoje ši molekulė yra susijusi su anaerobinių bakterijų veikla. Tačiau mokslo bendruomenė vienbalsiai nepritarė šiam atradimui. Kai kurie nemano, kad fosfinas yra gyvybės ženklas. Tačiau per ateinančius kelerius metus turėtume sužinoti daugiau. NASA skelbė apie tris misijas į Venerą 2021 m.

Pirmasis protingos nežemiškos gyvybės ženklas? Oumuamua, cigaro formos ne Saulės sistemos dangaus kūnas, pralėkęs „tik“ 30 milijonų kilometrų nuo Žemės, nuo 2017 metų sukėlė diskusijas mokslo bendruomenėje. Kai kurie mano, kad tai kometa, kiti, pavyzdžiui, Harvardo universiteto astronomijos katedros direktorius Avi Loebas, mano, kad tai pirmasis protingos nežemiškos gyvybės ženklas. Objektas nebestebimas, todėl tikriausiai niekada nesužinosime tikrosios jo kilmės.

Prarastos senovės civilizacijos. Remiantis 2020 m. atliktais tyrimais, civilizacijos kažkada galėjo egzistuoti Paukščių Take. Jos galėjo atsirasti praėjus maždaug 8 milijardams metų po galaktikos susidarymo. Atsižvelgiant į tai, kad gyvybė Žemėje pasirodė praėjus maždaug 13,5 milijardo metų po Paukščių Tako susiformavimo, manoma, kad šios senovės civilizacijos jau seniai susinaikino.

Proksima b. 2020 m. Ženevos universiteto mokslininkai patvirtino, kad egzistuoja „Proksima b“ planeta, kurios masė maždaug tokia pat kaip Žemės, kuri skrieja aplink „Proksimą Kentaurį“ – artimiausią Saulei žvaigždę. Nepaisant to, kad Proxima b yra 20 kartų arčiau savo šaltos žvaigždės nei Žemė prie Saulės, Proxima b paviršiuje gali būti skysto vandens, kuriame yra gyvybės. Vis dėlto prireiks šiek tiek kantrybės, kad išsiaiškintumėte. Naudojant dabartines technologijas, norint pasiekti „Proxima Centauri“ prireiktų 54 000 metų.

Europa. Jupiterio palydovas Europa nenustoja intriguoti astrofizikų. Per ateinančius kelerius metus NASA planuoja pradėti „JUICE“ ir „Europa Clipper“ misijas, kad sužinotume daugiau apie šį mėnulį. Iš tiesų, Europoje yra poledyninis sūraus vandens vandenynas, kuriame gali būti gyvybės. Tačiau mokslininkai nesutaria dėl šio vandens telkinio temperatūros.

„Alpha Centauri“ tyrinėjimas. 2016 m. pradėtas projektas „Breakthrough Starshot“ siekia nusiųsti mažyčius kosminius zondus su burėmis į artimiausią kaimyninę žvaigždžių sistemą „Alpha Centauri“. Šie nanoerdvėlaiviai bus greitinami lazeriais iki 20 proc. šviesos greičio, todėl kosmoso tyrinėjimas bus lengvesnis. Iki šiol paleidimo data nenustatyta.

Egzoplanetų atradimas. 2018 m. NASA paleido „Transiting Exoplanet Survey Satellite“ (TESS), kurio misija yra surasti naujas egzoplanetas, kai kuriose iš jų galėtų būti gyvybės. Šis palydovas specializuojasi ieškant egzoplanetų, kurios periodiškai užstoja dalį žvaigždės, aplink kurią jos skrieja, šviesos; reiškinys vadinamas „tranzitu“. Iki šiol TESS atrado daugiau nei 2200 egzoplanetų.

Galingas teleskopas. Iki 2029 m. astronomai turės prieigą prie „Milžiniško Magelano teleskopo“ – naujo įrankio, leidžiančio daugiau sužinoti apie visatą. Įsikūręs Las Campanas observatorijoje Čilėje, jo skiriamoji geba bus 10 kartų didesnė nei „Hablo“ kosminio teleskopo. Įspūdingas sferinis radijo teleskopas „FAST“ (sferinis radijo teleskopas su 500 metrų pločio diafragma) bus didžiausias tokio tipo prietaisas pasaulyje. Oficialiai jis pradėjo ieškoti nežemiškos gyvybės ženklų 2020 m. Tyrėjų teigimu, „FAST“ netgi galėtų aptikti nežemiškus įrenginius prieš jiems užpuolant mūsų planetą.

Itin didelis teleskopas. „Europos Itin Didelis Teleskopas“ (ELT) yra dar vienas įrenginys, kuris netrukus skenuos dangų. 2025 m. pradėsiantis veikti Čilėje, jis turėtų būti didžiausias pasaulyje optinis infraraudonųjų spindulių teleskopas. Jo milžiniškas veidrodis bus 39,3 metro skersmens ir galės pastebėti silpnus objektus, net nežemiškosios gyvybės ženklus.

Nežemiški mikrobai. Kai kurie tyrėjai abejoja mūsų požiūriu į protingos nežemiškos gyvybės paieškas. Jie sako, kad turėtume ieškoti mikrobų pėdsakų, o ne didelių civilizacijų. Vieno tyrimo duomenimis, mikrobai gali keliauti per kosmosą lygiai taip pat, kaip ateiviai skristų erdvėlaiviuose. Kai kurie iš šių mikrobų galėtų patekti į Žemę, o kiti apgyvendinti kitus pasaulius, prilipdami, pavyzdžiui, prie asteroidų.

Tarpžvaigždinis Morzės kodas. 2021 m. fizikas Terry Rudolphas iškėlė hipotezę, kad nežemiški žmonės gali bandyti susisiekti su mumis naudodami žvaigždžių šviesą. Ši pažangi ryšio priemonė būtų panaši į tarpžvaigždinį Morzės kodą. Kol kas negalime žinoti, ar tai iš tikrųjų tiesa.

Parengta pagal italų naujienų žurnalą „Espresso.“