Šiandieniniame sparčiai besivystančiame skaitmeniniame pasaulyje socialinė žiniasklaida tapo daugiau nei pramoga. Ji įsipynė į mūsų kasdienio gyvenimo audinį. Nors ji turi daug privalumų, didėja susirūpinimas dėl jos sukeliamos priklausomybės. Ar dėl to kaltos technologijos, ar jų naudotojai? Didėjant psichikos sveikatos problemoms, ypač tarp jaunimo, svarbu pasigilinti į šią problemą.
Statistika rodo ryškią mūsų priklausomybę nuo socialinės žiniasklaidos. Valandų skaičius socialinėse platformose nuolat didėja. Paaugliai ypač pažeidžiami socialinių tinklų vilionių, savo telefonus tikrina 100 kartų per dieną. Tokio elgesio pasekmės yra gilios.
Tyrimai susiejo didelį socialinės žiniasklaidos naudojimą su padidėjusiu nerimo, depresijos ir miego sutrikimu. „Science alert“ rašo, kad Vokietijos Heidelbergo ir Kelno universitetų mokslininkai magnetinio rezonanso tomografija nustatė, kad telefonai sukelia priklausomybę kaip nikotinas ar alkoholis.
Socialinių tinklų ekspertai sako, kad socialinė žiniasklaida kvailina žmones. Jeigu prieš kelis dešimtmečius iš 100 buvo 1 neadekvačiai mąstantis žmogus, tai dabar yra atvirkščiai. Įvyko mąstymo reforma – smegenų plovimas, kuomet asmens įsitikinimai, nuostatos ir elgsena manipuliuojami taip, kad atitiktų norimą valdančiųjų ideologiją ar požiūrį. Šimtai milijardų dolerių kasmet išleidžiama pasaulyje žmonių minčių kontrolei. Todėl mes kartais ne tik nesugebame švariai mąstyti, bet ir patys to nesuvokiame. Ir aš žiemos mėnesiais prilipęs prie kompiuterio prilimpu ir prie socialinės žiniasklaidos, tačiau stengiuosi atskirti pelus nuo grūdų, kurių randu vis mažiau.
Technologijos yra sąmoningai sukurtos taip, kad sukeltų priklausomybę, kad vartotojai įsitrauktų be aiškaus galutinio tikslo. DI algoritmai kuruoja suasmenintus kanalus, rodančius turinį, kuris gali pritraukti dėmesį ir naudotojus. Pranešimai, skambučiai, kuriems sunku atsispirti, sukuria dopaminą, raginantį vartotojus nuolat tikrinti, ar nėra atnaujinimų. Šios platformos naudoja elgesio psichologiją, kad maksimaliai padidintų vartotojų išlaikymą. Dizainas teikia pirmenybę įsitraukimui, o ne vartotojų gerovei.
Socialiniuose tinkluose lengva paskęsti informaciniame burbule. Politikai per socialinius tinklus skleidžia melą, kurio žmonės linkę netikrinti, o aklai tikėti.
Tobulas valdymo rezultatas yra žmonės, kuriems skirtumas tarp tiesos ir netiesos neegzistuoja. Jiems viskas priklauso nuo požiūrio.
Daug žmonių naujienas gauna iš feisbuko. Tačiau vis sunkiau atskirti, kurios naujienos yra pagrįstos faktais, o kurios ne. Plinta melagingos naujienos, siekiant apgauti ir valdyti žmones. Tobulas valdymo rezultatas yra žmonės, kuriems skirtumas tarp tiesos ir netiesos neegzistuoja. Jiems viskas priklauso nuo požiūrio. Tai kaip galima žinoti ką nors tikrą? Kodėl nesuabejojus faktais ar nepatikėjus sąmokslo teorija? Jei naujienos yra tik politikos išraiška, kodėl jų neprasimanius? Net galingiausios pasaulio valstybės vadovas D. Trampas sako daug melagingų dalykų, ypač apie teroristą Putiną. Ar jo melu turime tikėti?
Melui būtina duoti atkirtį. Žmonės turi prisiimti asmeninę atsakomybę už savo socialinės žiniasklaidos įpročius.
Vyriausybė turėtų valdyti priklausomybę sukeliantį socialinės žiniasklaidos pobūdį. Reikia amžiaus apribojimų įvedimo ir skaitmeninio raštingumo programų tobulinimo jaunesniems vartotojams. Algoritmų reguliavimas galėtų užtikrinti, kad dirbtinio intelekto skatinamas įsitraukimas nepakenktų vartotojų psichinei sveikatai.
Besaikio socialinių tinklų naudojimo poveikis psichinei sveikatai yra gerai dokumentuotas. Ypač paaugliai yra jautrūs padidėjusiam depresijos ir nerimo lygiui. Mokytojai vis dažniau nesusikalba su mokiniais, vaikų psichiatrai pašiurpę paauglių elgesiu.
Miego trūkumas yra pasekmė, atsirandanti dėl interneto naudojimo vėlyvą naktį. Socialinė žiniasklaida skatina žmones valgyti, miegoti, linksmintis ir nemąstyti apie gilesnę gyvenimo prasmę. Per didelis pasitikėjimas socialine žiniasklaida sumažina realaus pasaulio socialinius įsipareigojimus ir sukelia izoliacijos jausmą.
Mobiliųjų telefonų ir belaidžių įrenginių skleidžiama mikrobanginė spinduliuotė žaloja akis, nervus ir kitus organus. Technologijų įmonės turėtų teikti pirmenybę vartotojų sveikatai. Tačiau jos daro atvirkščiai – skatina kuo daugiau naudotis mobiliaisiais telefonais. Vyriausybė turėtų skatinti atsakingą skaitmeninę politiką.
Skaitmeninė ateitis kelia daug klausimų. Ar ateityje bus teikiama pirmenybė vartotojų sveikatai ir psichinei gerovei? Kaip bus reguliuojamas DI skatinamas įsitraukimas, kad tai nepakenktų sveikatai? Technologijoms toliau tobulėjant, mūsų požiūris į priklausomybę nuo socialinės žiniasklaidos neabejotinai nulems mūsų skaitmeninės sąveikos ateitį post tiesos (nuvertintos tiesos) amžiuje.
Reziumuojant galima teigti, kad kuo labiau panyrame į elektroninę erdvę, tuo pažeidžiamesni tampame. Turime apibrėžti savo santykį su socialinė žiniasklaida, kuri, nepaisant visų jos blogybių, gali būti ir ne tokia jau bloga.
Kai nėra rimto, akivaizdaus pagrindo, suvienodinančio nuomones, tai nuomonių visada daug . Kurios , besikryžiuodamos, pačios neutralizuoja viena kitą. Tai valdžios kišimosi ne labai ir reikia. Gaila tik, kad nėra akivaizdaus pagrindo štai net karo klausimu. Po WWII atrodė kad pagrindas yra , ir amžiams. Pasirodo ne.
Labai akivaizdžiai istoriniai faktai demonstruoja atvejus: ” vienas nori karo, o kitas taikos „- JAV teritorijoje gyvenusių indėnų likimas.. Kiekvienas karas baigiasi tik vienos kariaujančios pusės pergale, kitos pusės besąlygiška kapituliacija.. Vokeitijos, Japonijos… atvejai. Tik šiuo atveju yra garantuojama ilgesno ar trumpesnio laikotarpio kariavusių pusių, okupanto ir okupuotojo, „taika”.. Karo metu sudarytos paliaubos, „taikos” susitarimai visais laikais buvo tik karo pristabdymas kažkuriam tai laikui.. Korėjos, Palestinos… atvejai…
Prof. Jonas Grigas straipsnelyje pasakoja, kad ” Statistika rodo ryškią mūsų (matomai turi taip pat ir save)priklausomybę nuo socialinės žiniasklaidos…;Socialinių tinklų ekspertai sako, kad socialinė žiniasklaida kvailina žmones. Jeigu prieš kelis dešimtmečius iš 100 buvo 1 neadekvačiai mąstantis žmogus, tai dabar yra atvirkščiai… Įvyko mąstymo reforma – smegenų plovimas..”.. „Prof” Grigo straipsnelio „generalinis” smegenų „ne plovimo” AKCENTAS yra – ” NET galingiausios pasaulio valstybės vadovas D. Trampas SAKO DAUG MELAGINGŲ DALYKŲ, YPAČ APIE TERORISTĄ Putiną..”
Žmogus, kuris geba prisiminti ką rodė įvairių šalių TV, rašė medijos ką darė „TERORISTAS” Putinas nors nuo 2013 metų, nekalbu apie 2004 metų JAV tuometinio prezidento pasakas TERORISTUI Putinui , kad 2004 NATO plėtimas yra ne prieš Rusiją, JAV raketų oiziciniai rajonai Lenkijoje ir Rumunijoje YRA PRIEŠ IRANĄ (cha cha cha)…, tegali tokiam „prof” pasakyti, kad nėra nieko joukingiau, kai išplautų smegenų „prof” labai jau primityviai taip pat „paplauna” vietos runkeliams smegenis… Kaip ir straipsnelyje „gudriai” nepacituoja, kokių „Net galingiausios pasaulio valstybės vadovas D. Trampas SAKO DAUG MELAGINGŲ DALYKŲ, YPAČ APIE TERORISTĄ Putiną”.., greta palyginimui parašydamas, kokias ” TIESAS” sako apie TERORISTĄ Putiną „išplautos prof. smegenys”..
Paskaičius Grigo „moksliškai argumentuotą…” straipsnelį, pasimato „iš toli”, kad lansberginiame durnių laive post tiesos amžiuje, net ir „išlpautų smegenų” „prof.” REZIUMIAVIMAS APIE SANTYKIŲ APIBRĖŽINĖJIMĄ” su vietos medijomis, beviltiškiems runkeliams,kuriems Trampas „pripasakojo daug melagingų dalykų apie teroristą Putiną”, negali turėti kokios nors prasmės….
jeigu iki dantų ginkluota branduolinė valstybė Rusija bijo NATO , tai kaip turi jaustis smulkios valstybėlės, Rusijos kaimynės, nepriklausydamos NATO
Mažos Rusijos kaimynės turi džiaugtis jeigu jas užgrobs Rusija. Tik Rusija gali apsaugoti savo kaimynes nuo agresyvių NATO kėslų
Į tavo „pagalvok”, kažkurio NATO jubiliejaus proga daugiau nei „įdomiai” atsakė „kaip turi jaustis smulkios valstybėlės kaip Lietuva, šalia iki dantų ginkluotos Rusijos” ilgametis užsienio reikalų ministras, šiandieninis ambasadorius L.Linkevičius. .. Jis su džiaugsmu per TV konstatavo, kad kol Lietuva nebuvo NATO Rusija Lietuvos super pupe valstybės Rusija net nepastebėdavo, kad ir ką ji bedarytų, kad ir ką „grėsmingo, geopolitiško…” bekalbėtų.. Linas Linkevičius savo interviu TV džiaugsmingai pabrėžė, kad po Lietuvos įstojimo į NATO, Rusija yra „priversta kreipti dėmesį ir pagaliau pamatyti, kad egzistuoja tokia (super puper) valstybė Lietuva”…
Na, aišku, kad geriau dabar nei seniau, kai mūsų „babuškos“ ir mokslo pirmūnai, ypač kapsukiečiai, priklausė nuo programos „Vremia“ ir LTSR „Panoramos“ bei nuo Mokslinio Komunizmo Politekonomijos, kurį šiais laikais pakeitinėjama tai į Mokslinį Kovidą, tai į Mokslinę Oligarchiją – monopolinę rinkas ikanomiką, anot Uspaskio ir Co, ir panašių į juos ekonompolitinių veikėjų ir kitų milijardierių kvailių ir mokslo pirmūnų sąskaita. Anuomet buvo apspangę nuo Pasaulinės internacių revoliucijos – Internacionalo, o dabar, visuotinai taip pat žinoma, nuo ko, bet nesakysiu. Kam sakyt, jei ir taip visuotinai žinoma.