Nuo tada, kai Rusija vasario 24 d. užpuolė Ukrainą, Rusijos fiureris V. Putinas davė įsakymą padidinti branduolinių pajėgų lygį ir iškėlė užslėptus branduolinius grasinimus. Agresija prieš Ukrainą sukrėtė Europą ir pasaulį. Ji taip pat atskleidė Vakarų priklausomybės nuo branduolinio ginklo atgrasymo ribas.
Atgrasymas reiškia idėją, kad branduolinių ginklų turėjimas apsaugo šalį nuo priešo atakų, nes gresia didžiulis atsakas. Ši koncepcija padėjo užkirsti kelią karui tarp JAV ir Sovietų Sąjungos Šaltojo karo metu. Tačiau Rusijos karas su Ukraina atskleidžia jos neigiamas puses.
Putinas naudoja branduolinį atgrasymą ne tam, kad apsaugotų Rusiją, o tam, kad pavergtų Ukrainą. Rusijos branduoliniai ginklai atgraso Vakarus nuo įsikišimo su konvencinėmis karinėmis pajėgomis ginant Ukrainą. Nepaisant raginimų JAV sukurti neskraidymo zoną virš Ukrainos, JAV Prezidento Bideno administracija priešinosi, nes tai reikštų Rusijos lėktuvų numušimą ir galėtų sukelti III Pasaulinį karą.
NATO branduoliniai ginklai tikriausiai atgraso Rusiją nuo karo išplėtimo į NATO šalis – Lenkiją, Rumuniją ir Baltijos šalis. Taigi branduolinė teroro pusiausvyra atgraso nuo didesnio karo Europoje, bet palieka Ukrainą kovoti su ribota parama. NATO valstybės nėra ramios dėl savo branduolinio atgrasymo. Jos nerimauja dėl Rusijos atakos už Ukrainos ribų.
Putinas ne pirmą kartą barškina branduolinį kardą. Jis tai darė 2014 m., kai įsiveržė į Krymą ir atvirai kalbėjo apie branduolinių ginklų parengtį. 2015 metais Rusija grasino Danijos karo laivams branduoliniais ginklais, jei Danija prisijungs prie NATO priešraketinės gynybos sistemos. Dabar jis nori, kad JAV ir NATO žinotų, jog jei Vakarai karine jėga įsikištų į Ukrainą, jis galėtų panaudoti savo taktinius branduolinius ginklus.
Taktiniai branduoliniai ginklai turi nepaprastai didelę sprogstamąją energiją, o strateginiai – dar didesnę. Daugumos branduolinių ginklų sprogstamoji energija svyruoja nuo kilotono dalių iki megatonų trotilo ekvivalento. Rusijos arsenale yra apie 4500 branduolinių galvučių. Iš jų didžiausią galią turintys „strateginiai“ ginklai yra dislokuoti povandeniniuose laivuose, bombonešiuose ir tarpžemyninėse balistinėse raketose.
Rusija taip pat turi apie 2000 taktinių branduolinių ginklų, sukurtų naudoti prieš kariuomenę ir įrenginius nedidelėje teritorijoje. Tokie ginklai gali būti paleisti trumpojo nuotolio raketomis, kuriomis šiuo metu Rusija bombarduoja Ukrainą, pavyzdžiui, raketa „Iskander“, kurios skrydžio nuotolis yra apie 500 kilometrų.
Neprisimenu atvejo, kad sukurti ginklai nebūtų panaudoti. Putinas jau galimai panaudojo cheminį ginklą Mariupolyje. Jei nebus Vakarų atsako, jis eis toliau, kai Vakarai viena ranka remia Ukrainos kovą, kita dešimteriopai daugiau finansuoja Rusijos karo mašiną. O Rusijos TV aptarinėja, kiek raketų reiktų sunaikinti JAV ir Europą. Svarstomas taktinis branduolinis smūgis Ukrainai. Jungtinių Tautų Organizacija skelbia, kad branduolinio konflikto pavojus per 60 metų pirmą kartą tapo realus.
Net mažos galios branduolinis ginklas (0,3 kilotonos) padarytų daug daugiau žalos nei įprastas sprogmuo. Tai sukeltų visus Hirosimos baisumus, nors ir mažesnio masto. Taktinis branduolinis ginklas sukurtų ugnies kamuolį, smūginę bangą ir mirtiną spinduliuotę, dėl kurios išgyvenusiems žmonėms būtų padaryta ilgalaikė žala sveikatai. Radioaktyvūs krituliai užterštų orą, dirvožemį, vandenį ir maisto tiekimą.
Branduolinio ginklo panaudojimas galėtų sukelti plataus masto branduolinį karą. Tie, kurie gautų branduolinį smūgį, neklaustų, ar jis buvo taktinis ar strateginis. Bet koks branduolinio ginklo panaudojimas būtų strateginis žaidimo pasikeitimas, reiškiantis branduolinio karo pradžią.
Padidindamas Rusijos branduolinių pajėgų budrumo lygį, Putinas padidino branduolinio ginklo panaudojimo riziką dėl klaidingo apskaičiavimo ar nelaimingų atsitikimų karo migloje. Jei karas Donbase klostysis blogai, o taip tikriausiai ir bus, Rusija gali virsti įniršusia pralaimėtoja ir Putinas iš nevilties gali griebtis taktinio branduolinio ginklo. Nors tai mažai tikėtina, rizika nėra lygi nuliui. Nuo 1945 m. branduolinis ginklas nebuvo panaudotas. 77 metų senumo branduolinis tabu yra svarbiausias branduolinio amžiaus pasiekimas. Pasaulio lyderiai turi padaryti viską, kad fašistinę ideologiją pasisavinę Putinas ir užsienio reikalų ministras S. Lavrovas nustotų grasinti pasauliui branduoliniais ginklais.
Branduolinis atgrasymas susijęs su milžiniška rizika ir didžiulėmis išlaidomis. Bet jis gali žlugti. Štai kodėl, nepaisant trilijonų dolerių, išleistų branduoliniam arsenalui, niekas po branduoliniu skėčiu kietai nemiega, ypač Rusijai be jokio preteksto užpuolus Ukrainą ir pradėjus žudyti jos civilius žmones, griauti jų namus ir miestus.
Šis karas sujauks Europos saugumo tvarką. Jis taip pat rodo, kiek mažai tikros apsaugos suteikia branduoliniai ginklai.
Lavrovas jau grasina trečiuoju pasauliniu karu.
Kad atsitiktinai dėl klaidų ar rusų kariškių kvailumo branduolinė raketa gali nuskristi į NATO šalį rodo pavyzdys, kai kovo 9 d. Pakistano oro pajėgos Indijos teritorijoje aptiko „dideliu greičiu skriejantį objektą“, kuris pakeitė kursą ir staiga pasuko Pakistano link. Jis nuskriejo giliai į Pakistaną ir sudužo. Objektas buvo sparnuotoji raketa BrahMos, kurią kartu sukūrė Indija ir Rusija. Indija netrukus pareiškė, kad paleidimas buvo nelaimingas atsitikimas. Gerai, kad raketa neturėjo branduolinės bombos.