Kai lipant gyvenimo ratu žemyn mūsų pečius slegianti vienos tonos oro masė tampa per sunki ir gravitacija jau lenkia prie žemės, o ranka siekia lazdelės, smegenys sensta lėčiau už likusį kūną. Nors viršūnę pasiekiame apie penkiasdešimtmetį (žr. paveikslą), nemaža tikimybė, kad kai kurie ir toliau protingėja.
Gyvenimas mus nuolat moko. Nevykęs pasimatymas, kelionės nesėkmė, darbo klaida papildo mūsų psichiką. Patirtis padeda užmegzti ryšius tarp iš pažiūros nesusijusių idėjų. Smegenys tyliai kūrė didžiulę gyvenimo pamokų duomenų bazę ir naudoja ją problemoms spręsti. Kai vaikas klausėte „kodėl“, smalsumas plėtė žinių bazę ir aktyvino smegenis. Kuo daugiau išmokstame, tuo labiau skatiname smalsumą.
Jaunus valdo jausmai. Senstant geriau atpažįstame ir valdome emocijas. Emocinis intelektas padeda išlaikyti ramybę stresinėse situacijose ir daro mus protingesnius. Kai nereaguojame į kiekvieną smulkmeną, atlaisviname protinę erdvę sudėtingesniam mąstymui. Emocijų supratimas padeda geriau suprasti žmones, o tai – socialinio intelekto bruožas.
Sendami tampame atviresni įvairiems požiūriams. Dėl šio atvirumo mūsų smegenys tampa lankstesnės. Tai padeda pamatyti problemas iš įvairių pusių ir rasti kūrybiškesnių sprendimų.
Sendami geriau atskiriame grūdus nuo pelų. Išmokstame sutelkti dėmesį į tai, kas tikrai svarbu, ir nekreipti dėmesio į smulkmes. Selektyvus dėmesys padeda išvengti informacijos pertekliaus ir efektyviau apdoroti ir išsaugoti svarbią informaciją. Smegenų šiukšlių filtras palieka daugiau vietos svarbiems dalykams.
Mūsų intuicija su amžiumi aštrėja. Tai ne magija – smegenys apdoroja informaciją greičiau, nei suspėja sąmoningas protas. Kai kaupiame daugiau gyvenimo patirties, intuicija tampa tobulesnė ir patikimesnė. Dėl instinktyvaus mąstymo atrodome protingesni, nes galime priimti geresnius sprendimus.
Jauni trokštame aiškių atsakymų. Senstant tampa lengviau gyventi pilkosiose gyvenimo srityse. Šis gebėjimas daro mus protingesnius. Jis leidžia apsvarstyti daugybę galimybių, lanksčiau mąstyti ir prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų. Supratę, kad viskas nėra juoda ir balta, galime geriau rasti kūrybiškų sprendimų.
Senstant lengviau pripažįstame tai, ko nežinome. Dėl to kyla daugiau apgalvotų klausimų. Užuot linkčioję, apsimesdami, kad supratome, lengviau pasakyti: „Ar galėtumėte dar kartą tai paaiškinti?“ Tai padeda mokytis ir skatina gilesnius pokalbius.
Sakoma, kad norint tapti kažko ekspertu, reikia 10 000 valandų. Pasenę sukaupėme šias valandas bent vienoje gyvenimo srityje. Jos daro mus protingesnius toje srityje. Pradedame matyti ryšius, kurių jaunuoliai nemato, ir galime kūrybiškai pritaikyti savo žinias.
Jaunystėje vis skubame. Senstant išmokstame sulėtinti tempą ir skirti laiko apmąstymams. Kai suteikiame smegenims laiko apdoroti informaciją ir patirtį, galime gauti gilesnių įžvalgų ir užmegzti prasmingesnius ryšius. Tai tarsi galimybė smegenims žaisti su idėjomis, pertvarkyti jas į naujus ir modelius.
Vyresni žmonės geba numatyti rezultatus, nes senstant smegenys geriau atpažįsta modelius. Tai ne psichiniai gebėjimai – smegenys remiasi ilgamete patirtimi ir stebėjimais. Šis modelio atpažinimas padeda tiksliau prognozuoti ir priimti sprendimus. Smegenys ilgai tyliai katalogavo informaciją ir naudoja ją pasaulio supratimui.
Senstant išmokstame vertinti klaidas kaip vertingas mokymosi galimybes. Tai leidžia daugiau rizikuoti, išbandyti naujus dalykus ir mokytis iš savo nesėkmių. Analizuodami klaidas tobuliname savo supratimą ir požiūrį.
Jaunystėje viskas atrodė juoda ir balta. Senstant išsiugdome niuansuotą pasaulio supratimą. Sužinojome, kad dauguma problemų yra sudėtingos ir turi įvairių pilkų atspalvių. Šis sudėtingesnis pasaulio vaizdas daro mus protingesnius. Tai leidžia giliau suprasti sudėtingas problemas ir priimti subalansuotus sprendimus. Smegenys nuo įjungimo/išjungimo jungiklio tapo sudėtingu valdymo skydeliu, galinčiu valdyti sudėtingas situacijas.
Nesigailėkime, kad pasenome. Tai privilegija, kurią turi ne visi.
Linkiu visiems, stovintiems ant bet kurio laiptelio, malonių šv. Kalėdų!
…Gintaruk,mano mielas kursioke,raginciau skaityt ir komentuot si,garbinga Autoriu,ir,mano megiama,Edvarda Ciulde…..Tikrai skaitytini…..Linkiu but neabejingam….Sekmes..
Jei ne senyvo amžiaus žmonių ligos, ne degeneraciniai procesai, patikėčiau.
…ka gi,aisku,mandagu but padekot Autoriui uz sveikinimus ir atsakyt tuo paciu…..kadangi tekstas sudarytas is ,matau,apgalvotu,isgyventu,patirtu ismastymu……vos ne viso gyvenimo isminties koncentrato,teko kiekviena sakini skaityt stabtelint,perleidziant per savo smegenis/kaip filtra/…nedailinant,nera ka nugincyt ar papriestaraut….tektu net ilgai pagalvot,ka cia dar pridejus…….Dekui,gerb.Grigai uz isminti,tikekimes,jaunesni suvoks ar bent susimastys,stabtels nors akimirkai…..pabusiu tuomi karta optimistas/nors toks nesu/……Isivaizduoju,kiek sis parasymas Jums kainavo jegu ir pastangu….Esat garbus zmogus,keliu skrybliu nuo savo irgi nejaunos galvos.Dekui.Pagarba.