Kai lipant gyvenimo ratu žemyn mūsų pečius slegianti vienos tonos oro masė tampa per sunki ir gravitacija jau lenkia prie žemės, o ranka siekia lazdelės, smegenys sensta lėčiau už likusį kūną. Nors viršūnę pasiekiame apie penkiasdešimtmetį (žr. paveikslą), nemaža tikimybė, kad kai kurie ir toliau protingėja.
Gyvenimas mus nuolat moko. Nevykęs pasimatymas, kelionės nesėkmė, darbo klaida papildo mūsų psichiką. Patirtis padeda užmegzti ryšius tarp iš pažiūros nesusijusių idėjų. Smegenys tyliai kūrė didžiulę gyvenimo pamokų duomenų bazę ir naudoja ją problemoms spręsti. Kai vaikas klausėte „kodėl“, smalsumas plėtė žinių bazę ir aktyvino smegenis. Kuo daugiau išmokstame, tuo labiau skatiname smalsumą.
Jaunus valdo jausmai. Senstant geriau atpažįstame ir valdome emocijas. Emocinis intelektas padeda išlaikyti ramybę stresinėse situacijose ir daro mus protingesnius. Kai nereaguojame į kiekvieną smulkmeną, atlaisviname protinę erdvę sudėtingesniam mąstymui. Emocijų supratimas padeda geriau suprasti žmones, o tai – socialinio intelekto bruožas.
Sendami tampame atviresni įvairiems požiūriams. Dėl šio atvirumo mūsų smegenys tampa lankstesnės. Tai padeda pamatyti problemas iš įvairių pusių ir rasti kūrybiškesnių sprendimų.
Sendami geriau atskiriame grūdus nuo pelų. Išmokstame sutelkti dėmesį į tai, kas tikrai svarbu, ir nekreipti dėmesio į smulkmes. Selektyvus dėmesys padeda išvengti informacijos pertekliaus ir efektyviau apdoroti ir išsaugoti svarbią informaciją. Smegenų šiukšlių filtras palieka daugiau vietos svarbiems dalykams.
Mūsų intuicija su amžiumi aštrėja. Tai ne magija – smegenys apdoroja informaciją greičiau, nei suspėja sąmoningas protas. Kai kaupiame daugiau gyvenimo patirties, intuicija tampa tobulesnė ir patikimesnė. Dėl instinktyvaus mąstymo atrodome protingesni, nes galime priimti geresnius sprendimus.
Jauni trokštame aiškių atsakymų. Senstant tampa lengviau gyventi pilkosiose gyvenimo srityse. Šis gebėjimas daro mus protingesnius. Jis leidžia apsvarstyti daugybę galimybių, lanksčiau mąstyti ir prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų. Supratę, kad viskas nėra juoda ir balta, galime geriau rasti kūrybiškų sprendimų.
Senstant lengviau pripažįstame tai, ko nežinome. Dėl to kyla daugiau apgalvotų klausimų. Užuot linkčioję, apsimesdami, kad supratome, lengviau pasakyti: „Ar galėtumėte dar kartą tai paaiškinti?“ Tai padeda mokytis ir skatina gilesnius pokalbius.
Sakoma, kad norint tapti kažko ekspertu, reikia 10 000 valandų. Pasenę sukaupėme šias valandas bent vienoje gyvenimo srityje. Jos daro mus protingesnius toje srityje. Pradedame matyti ryšius, kurių jaunuoliai nemato, ir galime kūrybiškai pritaikyti savo žinias.
Jaunystėje vis skubame. Senstant išmokstame sulėtinti tempą ir skirti laiko apmąstymams. Kai suteikiame smegenims laiko apdoroti informaciją ir patirtį, galime gauti gilesnių įžvalgų ir užmegzti prasmingesnius ryšius. Tai tarsi galimybė smegenims žaisti su idėjomis, pertvarkyti jas į naujus ir modelius.
Vyresni žmonės geba numatyti rezultatus, nes senstant smegenys geriau atpažįsta modelius. Tai ne psichiniai gebėjimai – smegenys remiasi ilgamete patirtimi ir stebėjimais. Šis modelio atpažinimas padeda tiksliau prognozuoti ir priimti sprendimus. Smegenys ilgai tyliai katalogavo informaciją ir naudoja ją pasaulio supratimui.
Senstant išmokstame vertinti klaidas kaip vertingas mokymosi galimybes. Tai leidžia daugiau rizikuoti, išbandyti naujus dalykus ir mokytis iš savo nesėkmių. Analizuodami klaidas tobuliname savo supratimą ir požiūrį.
Jaunystėje viskas atrodė juoda ir balta. Senstant išsiugdome niuansuotą pasaulio supratimą. Sužinojome, kad dauguma problemų yra sudėtingos ir turi įvairių pilkų atspalvių. Šis sudėtingesnis pasaulio vaizdas daro mus protingesnius. Tai leidžia giliau suprasti sudėtingas problemas ir priimti subalansuotus sprendimus. Smegenys nuo įjungimo/išjungimo jungiklio tapo sudėtingu valdymo skydeliu, galinčiu valdyti sudėtingas situacijas.
Nesigailėkime, kad pasenome. Tai privilegija, kurią turi ne visi.
Linkiu visiems, stovintiems ant bet kurio laiptelio, malonių šv. Kalėdų!
Dėkoju p. Jonui už už labaį įdomų straipsnį. Pritariu Blue mintims. Skaitau visus Jūsų straipsnius, juose daug išminties. O Čiuldės straipsnių skaityti negaliu, nes juose labai daug negatyvo.
Ir čia ne mano rašyta, p. Edvardai (aš niekada nedarau tokio lotyniškų būdvardžių sudaiktavardinimo, kaip „negatyvas“ vietoj „negatyvumas“, „pozityvas“ vietoj „pozityvumas“ ir pan.; beje, tai irgi yra rusicizmas). Ir tebelaukiu tamstos atsiprašymo, p. Edvardai, po tuo straipsniu, kurį atsimenate.
Dėkui už linkėjimus, Autoriui taip pat gerų švenčių!
Drįsčiau nesutikti, kad viršūnę pasiekiame apie „penkiasdešimtmetį“, mano stebėjimai rodo, kad žmogus imliausias iš aplinkos ateinančiai informacijai yra apie 25-28 metus. Vėliau sukaupta informacija tik pasipildo, o lemiamą reikšmę priimamiems sprendimas daro jau turima patirtis, nes jei aplinka drastiškai nesikeičia, pav. nėra karo, nepatenki į kalėjimą ar panašiai, patirtis tik didėja ir priimami sprendimai tampa, tiesiog, rutininiai.
Gyvenime galėjau sau leisti paekspermentuoti: maždaug nuo 28 m. nevartojau alkoholio, gerą dešimtmetį racionaliai maitinausi (kiek sąlygos leido), sumažinau svorį apie 30 kg, ant kūno neliko riebalų, užsigrūdinau, dariau jogos kvėpavimo pratimus, gal kokią 15 metų nesilankiau gydymo įstaigoje, t. y. bandžiau nesenti, bet vis vieną buvau priverstas pripažinti, kad ties penkiasdešimtmečiu atmintis prastesnė, mąstymas ne toks aštrus, koks buvo. Daug skaitydavau, tačiau pastebėjau, kad bendras vaizdas lieka, o detalės vis dažniau ir dažniau „iškrenta“, tekdavo daugiau konspektuoti.
„Senstant geriau atpažįstame ir valdome emocijas.“
Rusiška sakinio sandara. Gimtakalbiui lietuviui toks sakinys reiškia „kam nors kitam senstant, mes geriau atpažįstame“.
Lietuviškai būtų „sendami geriau atpažįstame“.
Atsiprašau už rašybos klaidą, nesu filologas.
Rupūs miltai, p. Jonai, ir neturi būti didelis filologas, norėdamas gimtąja kalba kalbėti. Juk tai gimtoji kalba! Juk Jūsų močiutė nebūtų pasakiusi „melžiant karvę netyčia paspyriau kibirą“. Ji būtų pasakiusi arba „melždama karvę netyčia paspyriau kibirą“, arba „Leokadijai melžiant karvę, netyčia paspyriau jos kibirą“. Visas gudrumas čia tėra pagalvoti, kaip tą sakinį būtų suformulavusi rusiškai nemokanti močiutė.
Viskas bus gerai, esu tuo tikras.
Stebina lietuvių rašybos žinovai. Tačiau žodžiai „senstant”, „melžiant” ir t. t. lietuvių kalboje vartotini ir jie nieko bendro neturi su rusų kalba.
„Petrui einant keliu, nukrito kankorėžis” arba „Senstant visuomenei, reikia daugiau slaugos specialistų (padalyvis vartojamas tada, kai yra du veikėjai – Petras ir kankorėžis, visuomenė ir slaugytojai). Pusdalyvis vartojamas tada, kai kalbama apie vieną veikėją, pvz.: „sendamas supranti, kad ne viską padarei”.
Turbūt autorius verčia rusiškus tekstus?
Aš rusiškų tekstų seniai net neskaitau.
Nestebina tos klaidos, ilgai gyvenome Sovietų sąjungoje, rusų kalbos įtakoje.
Paskaičius straipsnį ir „pasikuičius smegeninės sukataloguota informacija”, „kaimo dialektinis materialistas” neapsieina be „prisikabinėmų”.. Straipsnelyje minima „emocinis, socialinis.. intelektas”.. Žinant, kad „intelektu” yra vadinama žmogaus gebėjimas pažinti, suvokti, mąstyti.., kas pirmoje eilėje įvyksta dėka žmogaus turimų jutimo „instrumentų”, kuriais jis pirmiausia pajunta jį supantį pasaulį, žmogaus intelektą mechaniškai skirstyti į „emocinius, socialinius, politinius, krikščioniškus …intelektus” nelabai tinka… Kad mąstymo būdai ir metodai gali būti „įvairūs”.., paneigti nelabai gaunasi..
„Sendami tampame ATVIRESNI įvairiems požiūriams…” Kaip čia pasakius?? Kad įvairiems požiūriams, net ir kvailiausiems, seni žmonės būna ATLAIDESNI, „tolerantiški” galima sutikti, bet kad būtų „įvairiems” ( žmogus „turi daug lyčių”, „žino” daug visokių „homo…seksų”, Nausėda visiems statys „gerovės valstybę”….)požiūriams atviresni” ir su malonumu jų klausytų nepasakyčiau….
„Kad padžiūvę senos smegenys nepersikrautų, jungiklį išjungiu..”
Senstant (ir nedirbant) žmogus turi daugiau laiko ir galimybių domėtis įvairiausia informacija, taip pat ir ,,šiuolaikine” – kontroversiška, globalistine, toksiška, kurios su laiku tik daugėja.. Jokiais būdais nekyla noras ją pripažinti ir toleruoti, priešingai – siaubas ir jokių simpatijų invaziniam laukiniui juodadarbiui, jokių tolerancijų visuomenės valdymui nuo galinės sėdynės, paminant esmines tautines vertybes mainais į juodus uždarbius. Norma tapo vogti visais įmanomais būdais ir lygiais – parduodant sąžinę, garbę, žmogiškumą -,,už trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą..” Spec tarnybos, teismai, prokuratūra, žiniasklaida šoka pagal valdžiažmogių dūdelę. Bankai, farmacininkai, ginklų pramonė tarpsta iš žmonių nelaimių, medicinos paslaugos – tik išrinktiesiems; švietimas – be ryšio (ir be reikiamo finansavimo). Bažnyčia niekuo ne geresnė – nesibaigiančios daugiamilijoninės Vatikano finanslnės aferos, bažnyčios tarnų pedofilijos ir kt.seksualiniai skandalai..
Ačiū autoriui. Yra tokia psichologijos mokslo šaka – amžiaus psichologija. Ji paaiškina, kodėl nemaža dalis žmonių per anksti pasensta. Kai kurie net nesulaukia brandos – nesuvokia gyvenimo pilnatvės. Ir viršūnę kai kurie pasiekia, kai jų amžiaus skalė persirita per 70. Tačiau dabartinio laikmečio problema – daugėja žmonių, kurie iš viso nesuvokia, kas yra žmogus. Kai kurie naujųjų „žmogaus laisvių” gynėjai sako, kad jei vaikas noriai bėgioja keturiomis ir loja, reikia jam leisti tokiu būti. Bet man baisiausi ne tie. Žymiai pavojingesni yra transhumanistai, kurie patys nesuvokia gyvenimo prasmės, tačiau bando konstruoti žmogaus ir mašinos hibridą. Visų šitų „laisvintojų” ir „modernizuotojų” veiklos rezultatas – vidutinybių kiekio augimas.
…tokis prasalieioitis spejo ne tik susenti,bet ir suvaiketi….protelis kaip pirmoko…
…Gintaruk,mano mielas kursioke,raginciau skaityt ir komentuot si,garbinga Autoriu,ir,mano megiama,Edvarda Ciulde…..Tikrai skaitytini…..Linkiu but neabejingam….Sekmes..
Jei ne senyvo amžiaus žmonių ligos, ne degeneraciniai procesai, patikėčiau.
…ka gi,aisku,mandagu but padekot Autoriui uz sveikinimus ir atsakyt tuo paciu…..kadangi tekstas sudarytas is ,matau,apgalvotu,isgyventu,patirtu ismastymu……vos ne viso gyvenimo isminties koncentrato,teko kiekviena sakini skaityt stabtelint,perleidziant per savo smegenis/kaip filtra/…nedailinant,nera ka nugincyt ar papriestaraut….tektu net ilgai pagalvot,ka cia dar pridejus…….Dekui,gerb.Grigai uz isminti,tikekimes,jaunesni suvoks ar bent susimastys,stabtels nors akimirkai…..pabusiu tuomi karta optimistas/nors toks nesu/……Isivaizduoju,kiek sis parasymas Jums kainavo jegu ir pastangu….Esat garbus zmogus,keliu skrybliu nuo savo irgi nejaunos galvos.Dekui.Pagarba.