Atsinaujinančios energijos samprata žavi, bet klaidinanti. Daugelis žmonių įsivaizduoja vėjo turbinų ir saulės baterijų laukus, gaminančius švarią elektrą be neigiamos įtakos aplinkai. Tačiau ši vizija nepaiso sudėtingos tikrovės, slypinčios už vadinamosios švarios energijos. „Švari“ energija nėra „be poveikio aplinkai“ sinonimas. Šių technologijų gamyba, transportavimas ir priežiūra sukelia pasekmes aplinkai.
Atsinaujinančių išteklių gamybos technologija
Vienas iš svarbiausių atsinaujinančios energijos nutylimų technologijos aspektų yra jos gamyba. Saulės kolektorių ir vėjo turbinų statybai reikia silicio, retųjų žemių metalų ir didelio vandens kiekio. Šių medžiagų gavyba yra žalinga aplinkai, ji gali sukelti buveinių sunaikinimą, dirvožemio eroziją ir vandens užteršimą. Šių technologijų gamyba lemia šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų emisiją. Gaminant saulės baterijas naudojamos pavojingos cheminės medžiagos kadmis ir arsenas. Medžiagų gavyba vėjo ir saulės technologijoms turi įtakos žmonių sveikatai dėl toksinio poveikio.
Žemės naudojimo problemos
Dideliems saulės energijos ūkiams ir vėjo jėgainėms reikia didžiulių žemės plotų. Pagalvokite apie vėjo jėgaines, apimančias tūkstančius hektarų, arba saulės energijos įrenginius, besidriekiančius per laukus, kurie buvo naudojami žemės ūkiui ar ganykloms. Žemės pakeitimas gali turėti didelį poveikį laukinei gamtai ir biologinei įvairovei.
Išteklių trūkumas
Švarią energiją stabdo svarbiausių medžiagų trūkumas. Retųjų žemių metalų, būtinų vėjo turbinoms ir elektromobilių akumuliatoriams, kiekis yra ribotas. Plečiantis vėjo ir saulės technologijoms, didėja ličio ir kobalto paklausa. Tai gali sukelti geopolitinę įtampą, nes daugelis šių medžiagų yra sutelktos keliose šalyse, kuriose politinė aplinka nestabili. JAV ir Ukrainos ginčas dėl išteklių tai vaizdžiai parodė.
Energijos saugojimo problema
Atsinaujinanti energija susijusi su jos kaupimu. Kadangi saulė ne visada šviečia ir ne visada pučia vėjas, energiją reikia kaupti baterijose. Jos nėra ekologiškos. Baterijų technologija priklauso nuo ličio ir kitų ribotų išteklių. Laikui bėgant baterijos genda. Jų tarnavimo laikas svyruoja nuo kelių iki maždaug dešimties metų. Kai baigiasi šių baterijų eksploatavimo laikas, atliekos patenka į sąvartynus, užteršdamos dirvožemį ir vandens šaltinius. Automobilių kapinėse su senais akumuliatoriais į aplinką išleidžiamos toksiškos cheminės medžiagos, kurios kelia pavojų sveikatai. Perdirbama tik nedidelė baterijų dalis.
Išmetalai ir atliekos
Kiekvienas įrenginys turi gyvavimo ciklą. Nuo gavybos, gamybos, statybos, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo kaupiasi išmetalai. Nors saulės kolektorių eksploatavimo trukmė yra maždaug 25–30 metų, jų šalinimas arba perdirbimas kelia didelių iššūkių. Didelė dalis saulės baterijų nėra perdirbamos, atliekos patenka į sąvartynus ir daro ilgalaikį poveikį aplinkai. Vėjo turbinų dideles stiklo pluošto mentes sunku perdirbti, jos prisideda prie didėjančios atliekų. Tyrimai rodo, kad toli sklindantis turbinų sukeliamas inftagarsas neigiamai poveikia aplinkinių gyventojų sveikatą ir sukelia nerimą, miego sutrikimą ir kitas nervų ligas. Elektromobiliai teršia aplinką dėl stabdžių dulkių, padangų dėvėjimosi ir kelio trinties. Sautamptono universiteto tyrimas rodo, kad kietosios dalelės iš elektromobilių gali būti žalingesnės nei dyzelino emisijos.
CO2 problema
Atsinaujinanti energija neišvengia šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų emisijos. Bet ar tikrai jos tokios svarbios? Šios dujos sugeria nuo žemės paviršiaus sklindančią infraraudonąją spinduliuotę ir gražina ją atgal į žemę. Žemė šyla. Tačiau vandens garai sugeria nepalyginamai daugiau infraraudonosios spinduliuotės. JAV Nacionalinis atmosferos tyrimų centras apskaičiavo, kad kasmet iš vandenynų išgaruoja 473 trilijonai tonų vandens, iš sausumos dar 73 trilijonai tonų. Dėl žmogaus veiklos išmetama 30 milijardų tonų CO2. Nuovokesni chemikai ir fizikai žino, kad žemę daugiausia šildo vandens garai. Žemės temperatūrą ir vandens garų koncentraciją sieja tiesioginis ryšys. Kuo šilčiau, tuo daugiau vandens išgaruoja. Didesnis CO2 kiekis skatina didesnį vandens garavimą. Vandens garai veikia kaip galingas CO2 šiluminio poveikio stiprintuvas. Labiau už CO2 klimatą šildo iš vandenynų išsiskiriantis metanas.
Tvarios energijos siekimas
Atsinaujinanti energija tebėra geras sprendimas ateičiai. Visuomenei linkstant į atsinaujinančią energiją, reikia atskirti faktus nuo fantastikos. Saulės ir vėjo energija konkuruoja su anglimis ir dujomis. Tačiau atsinaujinanti energija nebūtinai yra švari! O CO2 ne vienintelis šildo klimatą.
Vokietija uždaro vėjo jėgainių parką. https://m.technologijos.lt/cat/1/article/S-195420?fbclid=IwY2xjawI-bkhleHRuA2FlbQIxMQABHXPpr6m36Qd9aiHfpDLNdYGtcYWOJXYlpLR9N3vo8BuYIErR6CND6Gbgvg_aem_GaSBsEOlcTG2VfH-V7oG3g
Maža, kad Žemė gali išmaitinti 40 milijardų žmonių ( kai kas taip sako), jeigu , tegu netyčia siekiant rekordų , trumpinamas žmonijai skirtas laikas planetoje. Nepalankios sąlygos gali susidaryti dėl pačių žmonių veiklos; tada, pasistengus ir nesuvėlavus (o žmonės linkę vėluoti), galima padėtį ištaisyti. O jeigu priežastys kosminės arba geologinės? Anksčiau, mamutų laikais, šylant arba vėstant klimatui, negausūs žmonės migruodavo paskui grobį,, kur grobiui ir žmonėms buvo palankesnės sąlygos. Bet kur dabar migruoti ,pvz, Bangladešui, jeigu Bangladeše darosi per karšta gyventi ir , negana , ima kilti okeano vanduo ? Į Indiją? O šiaip viskas puiku, žavioji markize. Maltusas būtų sugėdintas , sužinojęs kad Žemėje badu nemiršta štai jau 8 mlrd žmonių. Mokslo pažanga negirdėta, nors iki 2035 metų taip ir nepavyks atsisakyti vidaus degimo variklių, ko betgi būtiniausiai reikia, nes , irgi mokslininkų duomenimis, iki pasaulio pabaigos liko 6, ar ten 7, minutės.
O degant miškams ir išsiveržiant ugnikalniams CO2 neišsiskiria? Dargi manoma, kad šiais laikais miškai tyčia padeginėjami. O karo metu arba avarijų metų vandenyse nieko neišsiskiria, kas labai irgi užteršia gamtą – jokio CO2 ar kaip? Tik ubagai išskiria CO2 su savo drundaletais, malkomis ar anglimi? O Šiaurės jūroje ką tik susidūręs tanklaivis su krovininiu laivu nieko neišskiria? Tik vargšai kaimiečiai arba nykstanti Lietuva teteršia visą pasaulį, kaip pliurpia dezistai?
O ką daryti prie tokio žmonių pasidauginimo skurde ? Ir sukilusių norų gyventi ne kukliau ir taupiau, kaip derėtų , bet priešingai, su ambicijomis išbristi iš skurdo ir vartoti kaip priimta tarp „auksinio milijardo” tautų. Negi reikės mažinti žmonių skaičių? Arba laukti kol pat sumažės.
Nemanai, kad juos specialiai daugina karo nugalėtojai ir varo į Europą, kad mūsų neliktų – neliktų konkurentų?