Praeitame straipsnelyje rašiau apie galimą kosmoso poveikį Žemei. Žemėje periodiškai atsirasdavo ir išnykdavo gyvybės rūšys.
Per pastaruosius 450 milijonų metų buvo penki masinio rūšių išnykimo atvejai. Penktasis masinis rūšių išnykimas įvyko prieš 65 milijonus metų, kai asteroidas ar kometa nušlavė dinozaurus ir 75 proc. gyvybės nuo Žemės paviršiaus.
Dabar mokslininkai baiminasi, kad prasideda šeštasis gyvybės rūšių išnykimas, tik šį kartą jį skatina ir žmonių veikla. Žmonės jau sunaikino du trečdalius miškų, Dzūkijoje jie kertami niekada anksčiau nematytais mastais, sunaikino pusę koralinių rifų ir 87 proc. pelkių. Dabar milijonas gyvybės rūšių yra ties išnykimo riba.
Havajų universiteto profesoriaus Roberto Cowie vadovaujama komanda žurnale „Biological Reviews“ teigia, kad „vis labiau tikėtina, kad esame naujo masinio gyvybės išnykimo pradžioje.“ Masinis išnykimas įvyksta, kai nustoja egzistuoti apie 70 proc. gyvūnų ir augalų. Kitaip tariant, tai pasaulinė biologinės įvairovės ir ekosistemos katastrofa.
Cowie mano, kad Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga neproporcingai daug dėmesio skiria stuburiniams gyvūnams – paukščiams ir žinduoliams. „Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga įvertino tik nedidelę bestuburių –sraigių, vorų ir vėžiagyvių, dalį, kuri sudaro 95 proc. gyvūnų įvairovės“, – sakė Cowie. Jo komandos atliktas tyrimas rodo, kad nuo 1500 m. išnyko iki 13 proc. rūšių, o tai rodo, kad mes judame link masinio išnykimo. Jei iš tikrųjų taip, tai būtų pirmasis paskaintas žmonių įsikišimo.
Žmogaus poveikis aplinkai yra toks intensyvus, kad daugelis mokslininkų teigia, kad gyvename naujoje geologinėje epochoje – antropocene, kuris prasidėjo, kai žmonės pradėjo reikšmingai paveikti Žemės geologiją ir ekosistemas. Kai kurie teigia, kad tai prasidėjo, kai žmonės prieš 12 000 – 15 000 metų sukūrė žemės ūkį. Kiti ekspertai gyvybės rūšių nykimą laiko susijusį su stulbinančiu žmonių augimo ir išteklių vartojimo tempu, kuris kilo po Antrojo pasaulinio karo. Prognozuojama, kad išnyks 99 proc. rūšių. Pasaulis jau skiriasi nuo pasaulio, kuriame gimė mūsų seneliai.
Geras artėjančio masinio išnykimo pavyzdys yra bičių ir drugelių išnykimas visame pasaulyje. Anot „The Guardian“, bičių ir kamanių populiacija Europoje ir Šiaurės Amerikoje per vienos kartos laikotarpį sumažėjo daugiau nei 30 proc., o tai rodo jų masinį išnykimą. Bičių populiacijos nykimas paliečia ir žmones. Bitės neša ne tik medų, jos apdulkina pasėlius, pomidorus ar uogas. Be jų pagaminama mažiau maisto.
„National Geographic“ praneša, kad JAV pietvakariuose nyksta daugiau nei 450 drugelių rūšių. Drugeliai taip pat labai svarbūs apdulkinant daugelį augalų ir gėlių, paveikdami mitybos grandinę ir visą ekosistemą.
Pagrindinis bičių ir drugelių nykimo kaltininkas yra šiltesnė aplinka, kurią sukelia klimato kaita. 40 laipsnių karčiai jau svilina ne tik Afrikos, bet ir Pietų Europos valstybes. Kylanti temperatūra ankstesnius šių rūšių namus paverčia kažkuo nesvetingu. Neproporcingas žemės ir žaliavų naudojimas turi įtakos ištisoms ekosistemoms arba jų sunaikinimui.
Žala, kurią žmonės daro planetai, yra negrįžtama. Labiausiai nerimą kelia tai, kad nepaisant nesibaigiančių iniciatyvų ir aukščiausiojo lygio susitikimų su geriausiais ketinimais, tai tęsiasi. Šiemet Fidžyje susirinkę ekspertai padarė išvadą, kad klimato kaita kelia didesnį pavojų nei karas.
Brangios pusiausvyros išlaikymo laikas, suteikęs žmonijai galimybę gyventi tūkstančius metų, gali baigtis. Niokodami Žemę žmonės pavers ją netinkama gyvenimui.
Esame 4,5 mlrd. metų lėtos biologinės evoliucijos produktas. Nėra pagrindo manyti, kad evoliucijos procesas baigėsi, kad šiuolaikinis žmogus yra kūrimo kulminacija.
Ribojami lėtos biologinės evoliucijos žmonės negalės varžytis su sparčiai kuriamu dirbtiniu intelektu (DI), kuris pasieks tokį gebėjimų lygį, kad robotai taps panašūs į DI gyvūnus, t. y. taps DIvūnais. DIvūnai galbūt taps žmonijos dalimi ir ateitimi.
Taip mums ir reikia. Jei „DIvūninė mama” nesudrausmins tai ir išnyksim, kaip dinozaurai.