Elektronika skverbiasi į žmogų
Pasaulis greitai keičiasi. Kas laukia žmonijos technologijoms šuoliuojant į ateitį?
Lietuvoje vykusioje konferencijoje LOGIN 2016 britas Nilas Harbisonas pasakojo, kaip į kaukolę implantuotas elektroninis lustas (mikroschema) jam padeda girdėti spalvas, kurių jis negalėjo matyti. Jis yra pirmasis žmogus vyriausybės pripažintas kiborgu. Jo antena pagauna elektromagnetinę spinduliuotę, telefonų skambučius, muziką ir vaizdus. Konferencijoje buvo parodytas ir lusto implantavimas po oda bendravimui mintimis. Implantuojami elektroniniai lustai padeda atlikti funkcijas, kurių žmogus negali be jų atlikti.
Šios technologijos pavyzdys – 2014 m. pasaulio futbolo čempionate San Paule pasirodęs kojų paralyžiumi sergantis jaunuolis, kuris žaidimą pradėjo smūgiu iš aikštės vidurio su mintimis valdomu skeletu. Jam į galvą implantuotas lustas leidžia vaikščioti ir net žaisti futbolą. Vienas Amerikos profesorius sau į delną implantavo lustą, kuris atidaro duris prilietus ranka rankeną.
Švedijos Linšiopingo universiteto profesorius Frederikas Gustafsonas sukūrė odą su implantuotais į ją jutikliais ir vidiniu kūno intranetu, sujungiančiu prietaisus. Kiti tyrėjai kuria odos fragmentus, jaučiančius artėjančio infarkto signalą ar epilepsijos priepuolius ir automatiškai suleidžiančius vaistų tiesiai į smegenis.
Kuriama epiderminė elektronika – lankstūs biodegraduojantys priklijuojami lopai, prikimšti jutiklių. Jie matuoja širdies elektrinį aktyvumą, kūno temperatūrą, ultravioletinių spindulių poveikį ir kitus kūno parametrus. Viena Briuselio įmonė bando lopus, sekančius Parkinsono ligonių drebėjimą. Tokijo universiteto inžinierius Takao Someya sukūrė jutiklių prikrautą vos 1 mikrometro storio didelių gabalų elektroninę odą iš anglies polimerų. Ji rodo kūno drėgmę, pulsą, deguonies koncentraciją kraujyje, temperatūrą. Mančesterio universiteto mokslininkai kuria ant odos klijuojamus elektronikos įtaisus iš grafeno (anglies vieno atomo storio sluoksnio).
Kuriamos kompiuterio ir žmogaus smegenų sąsajos bendravimui su kompiuteriais ar kūno protezais. Viena amerikiečių įmonė sukūrė aspirino tabletės dydžio lustą implantavimui į kaukolę siekiant padėti žmonėms, nevaldantiems galūnių.
Elektroniniai lustai smegenyse gali pakeisti pasaulį. Jie padės efektyviau dirbti, palaikyti geresnius socialinius ryšius, mokytis. Jie gali padėti ir sekti bei valdyti žmones. Tik ar žmonija jau pasiruošusi masiniam lustų implantavimui į smegenis? Viena didžiausių žmogaus vertybių yra laisvė. Technologijos turėtų didinti tą laisvę, o ne ją varžyti. Tai ištrauka iš spaudai ruošiamos mokslo populiarinimo knygos „Pažinimo šaknys ir vaisiai.“
Sveiki. Taip, mokslas nestovi vietoje ir įdomu, kad galima valdyti žmogų. Gilinantis į mokslą atsiveria vis nauji jo aspektai ir tai vyksta nesuvokiant pasekmių. Visos mokslo šakos mokslininkai nesugeba apibendrinti. Mokslas ar gamtos dėsnių pažinimas sietinas su žmogaus agresija, bet negali pasitarnauti žmogaus pozityviems poreikiams. Pažinimas ir išmintis tai gėrio pagrindai, o mokslas išminties stabdys. Aprašyti mokslo pasiekimai veda prie žmogaus degradacijos, vienas kito naikinimo. Gražu stebėti, kaip aprašyti mokslo pasiekimai veikia, tačiau niekas nenori ir negali numatyti pasekmių. Reikėtų pamąstyti apie žmogų, bet ne apie mokslą.
„Mokslas negali pasitarnauti žmogaus pozityviems poreikiams”. Argi? Kur mes šiandien būtume be mokslo ir jo vaisių – radijo, TV, interneto, telefono, mašinų etc?
Įdomi informacija, padedanti geriau suvokti technologijų įtaką žmogui ir jo valdymui.