Mokslininkų ir medikų įžeidinėjimas žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose yra rimta ir didėjanti problema pasaulyje. „Pew Research Center“ skelbia, kad keturi iš 10 amerikiečių mokslininkų ir medikų patiria įžeidinėjimus žiniasklaidoje ir 62 proc. mano, kad tai yra rimta problema.
Mokslininkai ir medikai, kurie tiria įrodymais pagrįstą klimato kaitą, naujų technologijų keliamą riziką ar vakcinų saugumą, o taip pat psichiatrai, ypač puolami.
Žiniasklaidoje įžeidinėjamas yra ir mūsų Sveikatos apsaugos ministras, nors jis dorai ir garbingai dirba! Įžeidinėjami ir kiti medikai.
Aš, remdamasis pasaulio mokslininkų tyrimais ir savo profesinėmis žiniomis apie mikrobanginę spinduliuotę, seniai pasisakau spaudoje apie nejonizuojančios spinduliuotės keliamą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, ir siūlau mažinti šios spinduliuotės leistinas normas ir taršą, nes verslininkai ir nekompetentingi valdininkai daro priešingai. Ypač dabar, kai ruošiamasi diegti 5G ryšį ir beveik prie kiekvieno namo pastatyti spinduliuotę skleidžiančią anteną ir labai padidinti elektromagnetinę taršą. Tačiau iš telekomunikacinių bendrovių, verslo ir žiniasklaidos (TV, LRT, 15min) susilaukiu grasinimų ir įžeidinėjimų.
Ir kaip bebūtų keista, net iš mokslinius laipsnius turinčių žmonių. Gal dėl nekompetencijos, gal dėl asmeninių interesų. Bet net jei bent vienas sužinojo kažką daugiau apie pasaulį, yra svarbiau nei įžeidinėjimai.
Palaikydamas pasaulio mokslininkų nuostatas, kad kiekvienas mokslininkas turi populiariai skleisti visuomenei žinias, jau kelis dešimtmečius stengiuosi jas skleisti Lietuvos žiniasklaidoje (o dabar ir feisbuke). Bet vienas mano pažįstamas pasakė: „Kuo tu daugiau rašysi apie mokslą, tuo daugiau spjaudys ant tavo kapo.“ Gal ir taip.
Kodėl mokslininkai ir medikai yra įžeidinėjami? Tai sudėtingas klausimas, į kurį sudėtinga atsakyti.
Pirmiausia, dėl technologijų sparčios plėtros ir krizių visuomenė yra suerzinta, o mokslas neturi vienareikšmių atsakymų į visus klausimus, todėl savanaudis verslas stengiasi iš to pasipelnyti. Ne kiekvienas yra patenkintas standartine sveikatos apsauga. Standartinė sveikatos apsauga remiasi moksliniais metodais, bet nepaisant fantastiškai pagerėjusios ligų diagnostikos mokslas dar ne visas problemas išsprendžia ir pacientai, kurie nusivylė gydymu, visiškai suprantamai yra prislėgti.
Be to, yra didelė atskirtis tarp viešosios nuomonės ir mokslo (dėl nejonizuojančios elektromagnetinės spinduliuotės poveikio, dėl vakcinų saugumo, klimato kaitos, evoliucijos, protinių ligų gydymo ir kt.). Mokslo žinios skelbiamos plačiajai visuomenei sunkiai prieinamuose mokslo žurnaluose ir dauguma jų nežino. Todėl stebime visuomenės nepasitikėjimą mokslininkais ir ieškojimą nemokslinių informacijos šaltinių. Dėl jų įtakos plinta mokslininkų įžeidinėjimai ir antimokslas. Lietuvos žiniasklaidoje kasdien skaitome Palmiros nesąmones, mokslo seniai paneigtus horoskopus, o ne mokslininkų pasisakymus aktualiais klausimais. Mokslas seniai paneigė eterio egzistavimą, bet TV žurnalistai jį vis dalija.
Bet vien dėl to, kad yra pasitikėjimo mokslininkais ir tiesos erozija nereiškia, kad įžeidinėjimas yra produktyvus, naudingas arba pateisinamas.
Įžeidinėjimai žiniasklaidoje yra nepriimtini ir neturi būti toleruojami. Mokslininkai ir medikai turėtų jaustis saugiai ir būti laisvi gyventi pagal visuotinai priimtinas moralines nuostatas, ir vadovautis įrodymais pagrįstu mokslu ir sveikatos apsauga.
Kas padeda? Laikymasis garbingų principų, sąžiningas elgesys ir dėkingumas žinias laboratorijose kuriantiems mokslininkams ir nenuilstamai dirbantiems medikams.
Momona, vienareikšmiškai pinigų karalius – momona. nes kėsinamnasi į jo valdas. Jis turi galių tą įžeidinėjimą finansuoti,