2024-11-22, Penktadienis

Prof. L.Mažylis sugrįžo į Vilnių

Vilniuje penktadienio vakarą iškilmingai sutiktas į Lietuvą sugrįžęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, kuris Vokietijoje rado Lietuvos Tarybos pasirašytą Vasario 16-osios nutarimą.

Mazylis-L
Prof. Liudas Mažylis sugrįžo į Vilnių. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Vilniaus tarptautiniame oro uoste Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorių pasitiko Valstybės atkūrimo šimtmečio komanda, taip pat VDU rektorius Juozas Augutis, VU Istorijos fakulteto dėstytojas doc. Aurimas Švedas, Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kultūros ir aplinkos ministrai Liana Ruokytė-Jonsson ir Kęstutis Navickas. Prof. L. Mažyliui įteiktas sidabrinis Lietuvos šimtmečio ženklelis.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad jos diplomatiniame archyve L. Mažylis tikrai surado nutarimą, „kurį pasirašė Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. posėdžio metu vienbalsiai nutarusi išsiųsti Vokietijai ir kitoms valstybėms laišką su prašymu pripažinti Lietuvos valstybę”.

Kaip skelbta penktadienį, Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai sutarė dėl Vasario 16-osios Akto eksponavimo Lietuvoje. Kol kas dar nėra aišku, kada tai bus padaryta.

L.Mažylis: Vasario 16-osios Aktas niekada nebuvo dingęs

Po šimto metų visi jau bus pamiršę, kad kažkada Vasario 16-osios Aktas buvo laikomas dingusiu, jis niekada nebuvo dingęs, sakė jį Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve radęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis, kuris penktadienio vakarą lėktuvu grįžo iš Vokietijos.

Sutiktas žmonos, dukros, tetų, kolegų, Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus Juozo Augučio bei švietimo ir mokslo bei kultūros ministrės Jurgitos Petrauskienės ir Lianos Ruokytės-Jonsson, Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės, Vilniaus universiteto istoriko doc. Aurimo Švedo bei gausaus būrio žurnalistų, profesorius kuklinosi, kad toks dėmesys jam neįprastas.

„Tas dėmesys jokiu būdu nėra įprastas, apie tokį dėmesį aš tik žinau, kai per televizorių mes visi matome, kaip čia įeina, pavyzdžiui, mano studentas Mindaugas Bilius, olimpinis čempionas”, – oro uoste kalbėjo L. Mažylis.

Atsistojęs prieš televizijos kameras profesorius surengė visiems mažytį egzaminą.

„Aš prašyčiau padalinti šitą pokalbį į dvi dalis: pirmiausia – šiek tiek patylėti, o paskui – ilgai ilgai pasidžiaugti. Tyloje paprašyčiau visų padaryti savo atminties perkratymą: pabandykime sau atkurti, kiek iš tų 20 žmonių mes atsimename? Ir pabandykime atkurti, kiek teksto kiekvienas iš mūsų atsimename, ir kokie ten yra žodžiai?”, – klausė L. Mažylis.

Profesorius nemano, kad pasirašiusieji būtų supykę, kad dabar ne visus juos prisimena.

„Manau, tai tikrai – neišdidūs žmonės. Tikrai nei vienas jų nepyksta ir jų dvasia, man atrodo, čia plevena. O kas galite, pakelkite rankas, ar yra ten žodis „Lietuva”? Ir patvirtinkite, kad ten yra žodis „Laisvė”. Mes apsirinkame, tame dokumente nėra žodžio „Laisvė”, bet jis yra apie laisvę. Jis yra trumpas, paprastas, skaidrus ir toliau mums taip labai priimtinas”, – sakė L. Mažylis.

Profesorius mano, kad jei kas dar po šimto metų paklaus, ar buvo kada nors Vasario 16-osios Aktas dingęs, visi jau bus tai seniai pamiršę.

„Vasario 16 -osios Aktas niekada nebuvo dingęs, jis visada buvo”, – kalbėjo L. Mažylis, prisipažinęs, kad kalbą parengęs vos per keletą minučių lėktuve.

Sėsti į autobusą ir važiuoti į Berlyną profesorių paskatino „jausmas, kad ne viską padarėme, kad reikia daugiau”.

Kalbėdamas apie jausmus atradus dokumentus, L. Mažylis teigė, kad, viena vertus, „taip ir turėjo įvykti”, kita vertus, „tame yra stebuklo elementas”.

„Kartais galvoju, kad ne žmogus randa daiktą, o daiktas suranda žmogų”, – sakė L. Mažylis. Jeigu būtų neradęs dokumento Vokietijoje, profesorius būtų keliavęs ieškoti toliau.

„Dabar reikės ruoštis ir įsitraukti į šventę. Šventė nesibaigia su 1918 m. Vasario 16-ąja”, – sakė L. Mažylis.

Profesorius neišduoda paslapties, ko ieškos toliau. Tai, ką jis rado Vokietijos diplomatiniame archyve, profesorius vadino lobiais. „Ten yra tiek daug ką tyrinėti, sekite spaudą”, – sakė L. Mažylis, patikinęs, kad keliaus dar ir į Berlyną, ir ne tik ten.

Pasak profesoriaus, šeimai jo kelionė kainavo „nuolatinį įkyrėjimą ir zyzimą patvirtinti”, kad nors šį tą daro teisingai.

Pirmiausia žinią profesorius sakė pranešęs žmonai ir dukrai. „Jos ir visa aplinka prisiklausė, kaip dingsta ir paskui vėl atsiranda įvairūs daiktai, matyt, tai padėjo”, – sakė L. Mažylis.

Jis teigė, kad Vokietijoje jam labai padėjo Lietuvos ambasados darbuotojas Andrius Grikienis ir visa ambasados komanda.

„Truputį teko ir iš anksto paderinti, ką aš ruošiuosi daryti, jokios net minties nei vienam nebuvo, kad trečiadienį popiet visa tai atsiras. Atrodė, ilgas kelias iki to. Paskambinu Andriui, sakau: žinai, yra, reikėtų pranešti Tautai – aš atradau Vasario 16-osios Akto originalą. Andrius sako: tai nors nuotrauką parodykit”, – dokumento radimo istoriją pasakojo L. Mažylis.

Jis pats teigė pradžioje neturėjęs galimybės prisiliesti prie originalaus dokumento. A. Grikienio dėka, pasak jo, po didelių suderinimų ambasadoriui ir ambasados aplinkai, žurnalistams, dokumentą buvo galimybė išvysti pakankamai nedideliu atstumu.

„Tai yra Vokietijos nacionalinis turtas. (…) Man būtų nepaprastai svarbu, (jei dokumentas grįžtų į Lietuvą. – ELTA), ir aš manau, kad tūkstančiai žmonių jaustų dar daugiau turbūt emocijų nei man teko – atėjus, pažiūrėjus, pro stiklą prisilietus. Kadangi, mano, kaip politologo, nuomone, santykiai tarp mūsų valstybių tikrai yra labai puikūs ir toks gestas iš Vokietijos pusės tikrai pridėtų mūsų santykiams dar didesnę kokybę”, – sakė L. Mažylis.

Profesorius ir toliau teigia nenorįs būti siejamas su tema apie verslininkų premiją už Akto suradimą.

Jis nesutinka su tuo, kad iki šiol Aktas nebuvo rastas dėl to, kad tam nebuvo tinkamo finansavimo. „Atsipirko su kaupu”, – sakė L. Mažylis, kurio nuomone, dokumentas nebuvo rastas, nes per daug nedrąsiai jo ieškota.

Vilniaus universiteto istorikui Alfredui Bumblauskui, kuris iš pradžių nepatikėjo informacija apie radinį, profesorius atsakė citata iš Šventojo Rašto: „Tomai, Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę. Būk nuo šiol tikintis, nebūk netikintis”.

Žmona Aldona žurnalistams irgi sakė ne iš karto patikėjusi, kad vyras rado originalų dokumentą. „Aš galvojau, kad rado vokišką vertimą”, – sakė ponia Aldona.

Žmona pasakojo, kad vyras jau seniai kalbėjo apie tai, kad važiuos į Vokietiją. „Aš sakau: kur tu ten važiuoji? Jis gavo informacijos, kad ten septyni kilometrai yra lentynų. Galvoju: kaip tu ten? Bet jis sako: ten – susisteminta viskas. Taip ir buvo. Vokiška tvarka. Jis vokiečių kalbą puikiai moka”, – pasakojo ponia Aldona, kuri sako, kad vyrui domėjimasis dokumentais yra „visas gyvenimas”.

Žmonos nuomone, jam dokumentą padėjo surasti darbštumas, profesionalumas. Dukra pridūrė, kad be avantiūros ir polėkio nieko nebūtų pavykę, nes tai nėra jo pagrindinis darbas.

Iškilmingai sutiktas Nepriklausomybės Akto originalą suradęs VDU prof. L.Mažylis

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste Vyriausybės kanceliarijos Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato komanda, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų akademinė bendruomenė iškilmingai penktadienį sutiko Vokietijos diplomatiniame archyve Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą suradusį prof. Liudą Mažylį.

Sutikimo metu L. Mažyliui buvo įteiktas Valstybės atkūrimo šimtmečio proginis ženkliukas.

„Tai geriausia žinia ir dovana Lietuvai valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Tai dar kartą įrodo, kad Lietuvą kuriame kiekvienas iš mūsų. Dėkojame Jums už tai, kad įrodėte, jog galima ne tik kurti istoriją, bet ir ją atrasti”, – sakė Valstybės atkūrimo šimtmečio programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė.

Mokslininką taip pat pagerbė Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Šiuo reikšmingu mūsų Tautai ir Valstybei radiniu ketvirtadienį pasidžiaugė ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. „Būtent Vokietija šiandien turi galimybę įteikti Lietuvai pačią geriausią ir prasmingiausią dovaną Valstybės atkūrimo šimtmečio proga”, – sakė Premjeras.

„Vielen Dank” („Labai ačiū”) video- sulaukė atgarsių ir Vokietijoje

Nepriklausomybės Akto originalą su signatarų parašais Vokietijos diplomatiniame archyve Vytauto Didžiojo universiteto prof. L. Mažylis surado šį trečiadienį. Ketvirtadienį, kai buvo patvirtinta, kad Aktas – originalus, Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato komanda sukūrė videosiužetą, kuriame vokiečiams jų kalba už išsaugotą Nepriklausomybės Akto originalą dėkojo net ir aukščiausi šalies vadovai. Toks Lietuvos gestas sulaukė išskirtinio ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidos dėmesio.

Šis vaizdo siužetas buvo parodytas Vokietijos ZDF kanalo žinių laidoje, taip pat ir ARD kanale, apie akciją pranešė ir plačiausią auditoriją Vokietijoje turintis „Bil.de”. Apie šį vaizdo siužetą kalbėjo „Euronews”, britų „The Guardian”, JAV žiniasklaidos milžinė „Washington Post”. „Vielen Dank” vaizdu savo socialinių tinklų „Facebook” ir „Twitter” paskyrose pasidalino ir Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

„Valstybės atkūrimo šimtmečio „Facebook” paskyroje videosiužetas peržiūrėtas daugiau nei 65 tūkstančius kartų. Skaičiuojama, kad video- pasiekė apie 500 tūkst. socialinio tinklo „Facebook” vartotojų”, – Vyriausybės spaudos tarnyba pranešime cituoja Valstybės atkūrimo šimtmečio programos koordinatorę N. Vaisbrodę.

Respublika

Reklama

Susiję straipsniai

Žalimo pasisakymai socialiniame tinkle sulaukė teisėsaugos dėmesio

Europarlamentaro Dainiaus Žalimo pasisakymai apie kontroversiškai vertinamą naujai sudarytą valdančiąją koaliciją socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė  teisėsaugos dėmesio. Kaip...

Restauruoti Lietuvos partizanų dokumentai, daugiau kaip 70 metų išbuvę po žeme

Po metus trukusių darbų restauruoti Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentai. 2022 m. balandžio mėn....

Roberto de Mattei: Donaldas Trampas ir Europos ateitis. Ar JAV gali susidoroti su „naujuoju“ komunizmu?

Donaldas Trumpas turi labai stiprų valdžios mandatą, tačiau Vakarų pasauliui tenkantys iššūkiai yra milžiniški. Komunistinės Šiaurės Korėjos kariai...

Vakarai skuba padėti Ukrainai

Česlovas Iškauskas Daug spėlionių keliantis JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos sprendimas leisti smogti Rusijos teritorijai tolimojo veikimo raketomis svarbus...