Ieva Pakarklytė gegužės 5 d. įregistravo tolesnio tyčiojimosi iš lietuvių kalbos projektą. Jo esmė ta, kad jeigu vyro pavardė baigiasi -(i)a, tai ir žmonos ar dukros pavardė turinti būti tokia pati, nes dabartinė suteikta galimybė sudaryti moteriškas pavardes be tradicinių asmenvardinių priesaigų (-ienė, -(i)uvienė, -aitė, -ytė, -(i)ūtė) tik su galūne -ė jau nebepatinka. Kaip toje pasakoje apie auksinę žuvelę, o gal patarlėje apie kiaulę bažnyčioje.
Beje, leidimą taip moderniškai sudarinėti pavardes 2003 m. yra išdavusi VLKK: VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA, NUTARIMAS DĖL MOTERŲ PAVARDŽIŲ DARYMO, 2003 m. birželio 26 d. Nr. N-2 (87)
Dabar VLKK nuo šio klausimo yra nusišalinusi, niekaip nereaguoja, o Pakarklytė siūlo įteisinti įstatymu tik vieną išimtį (dėl Cvirka, Stundžia tipo pavardžių), o kitas kaip ir iki šiol reguliuoti VLKK nutarimu: https://e-seimas.lrs.lt/
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ASMENS VARDO IR PAVARDĖS RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO NR. XIV-903 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sutuoktinio kitam sutuoktiniui ar tėvų arba vieno iš tėvų vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat atvejus, kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Čia turėtų pasirašyti prezidentas,
bet šiuokart pasirašau aš, Laima Kalėdienė
. Ką tai galėtų reikšti?
Pati fundamentaliausia kalbos paskirtis disimiliuoti (atriboti, skirstyti, rūšiuoti) žmogiškojo pasaulio reiškinius, o kartu su jais ir pačius kalbos ženklus (garsus, raides, žodžius) bei jų reikšmes. Jų tarpe, suprantama, yra ir socialiniai procesai, sąlygojami lyčių, amžiaus grupių, profesinių sričių, išsilavinimo laipsnių ir t.t. Kiekviena kalba savo istorijos suformuotomis priemonėmis (priesagomis, galūnėmis, šaknimis, garbės ženklais ir pan,) savitai įrašo (paženklina, įtvirtina, išsaugo) skirtingai suiklostantį šalių (tautų, etninių grupių, civilizacijų) gyvenimo būdą (kultūros istoriją) kaip unikalų (nepakartojamą) turtą, dabar dažniau vadinamą vertybių pasauliu. Mažaraštės politikės be galo toli nuo šio pasaulio supratimo, todėl jų galvos beviltiškai klydinėja tarp dviejų stulpų: tarp kalbos disimiliacinės funkcijos ir asimiliacinės (tapatinimo, skirtumų trynimo, vienodinimo) funkcijos. Ne taip seniai moterų pagerbimui buvo pasiūlytos ne normalios mandagumo taisyklės, o jų vietoje ištisa disimiliacinė „naujakalbė”, dabar siūloma asimiliacinė pataisa kaip tik neleidžia atskirti ne tik merginos nuo moters, bet ir moteriškos pavardės nuo vyriškos. Ką tai galėtų reiškia?
Ar nesitycioja iš lietuvių kalbos LRT vedėjos, nuolat klausinedamos „ar ne”? Ar nesitycioja patys kalbininkai, kurdami platformas mene, muzikoje, internete …
Ir net prezidentūroje? Paskaitykite, kas yra platforma?
Ne naujiena, deja. Tai jau greičiau diagnozė – savęs ir visko, kas sava, nekentimas ir griovimas. Paaugliškas psichikos būvis būdingas naujajam pasauliui?
Laisviečių politikoje svarbiausia provokacija ir iššaukti nepasitenkinimą. O dėl pasekmių, tai bendrauja ir bendraus su tokiais pačiais. Panašiai elgiasi daugelis paauglių, protestuoja prieš viską, ką vyresni, ypač tėvai daro ar siūlo. Ir jie yra būsimas laisviečių elektoratas rinkimuose.
Ačiū gerb. Autorei už tai, kad nuolat budi ir viešina, ką Laisvės partija yra prisidergusi. Vargšiukai užmiršta, kad nesėdės tame seimelyje amžinai, kad reikės gyvenime susitikti su garbingais ir išmanančiais žmonėmis, ir ką tada atsakys į tiesų klausimą: „Kodėl žudei mūsų gimtąją kalbą ir kultūrą, kuri tūkstantmečiais gyvuoja?”. Lotyniškai „dura” reiškia „žiaurus, žiauri”. Kadangi tokia Pakarklytė žiauriai elgiasi su savo kalba, tai ją vadinu DURA.