Kai viešoje erdvėje girdime apie ekonominius procesus, dažniausiai naudojamos sąvokos „ekonomika kyla“ arba pvz. „ekonomika krenta“. Taip pat medijose labai mėgstamas dalykas rodyti pvz. BVP pokyčio grafikus arba operuoti tokiu rodikliu, kaip BVP dalis gyventojui.
Bet ar tikrai gerai kai pagaminama vis daugiau prekių, bankai išduoda vis daugiau paskolų, o vartotojai leidžia pinigus vis drąsiau. Apie tai kalbėsime su ekonomistu profesoriumi Povilu Gyliu.
Šioje laidoje jus sužinosite kokią esminę klaidą daro vien rinkos ekonomika pasikliaunantys ekonomistai. Kur buvo neteisus K.Marksas ir kodėl mes turime keisti savo požiūrį į išteklius jei nenorime išvysti civilizacijos žlugimo.
Laidoje prisiminime apie Islandijos bankų aferos griūtį ir tikros pilietinės visuomenės atsaką į prievartinius raginimus visiems piliečiams prisiimti atsakomybę už bankininkų nusikaltimus.
Taip pat kalbame apie paraleles su Lietuva ir nagrinėjame kodėl 2008 m . mes atsidūrėme ties bedugne, tačiau vis tiek skolinomės labai brangiai.
Klabame ir apie karų priežastis, bei aštrėjančią kovą dėl išteklių tarp Kinijos ir Vakarų , kur viena iš „fronto linijų“ šiuo metu driekiasi Afrikoje.
Sugrįžtant į Lietuvos realijas Prof.Gylis atsako, kiek vis tik reikia pinigų eiliniam lietuviui, kad jaustis oriai.
Šioji „Iš savo varpinės“ laida nepaisant temos sudėtingumo tinka ir ekonomikos subtilybes išmanantiems ir tiems, kas tiesiog domisi vykstančiais procesais.
Man „stojasi” klausimas, kaip Lenkija, kurios BVP 1989 m buvo žymiai žemesnis už Lietuvos TRS sugebėjo viską teisingai privatizuoti taip išvengdama didelių nuostolių ir 2008-2010 m „krizės” metu ko ne vienintelė Europoje nepatirti jokių nuostolių. Lenkijos BVP krizės metu, išliko teigiamas. Kodėl visada blogiausių rodiklių atsiranda būtent Lietuva. Kas kaltas? Edgaras Po tvirtino, kad 90% žmonių yra idiotai. Negi mes tokie ęsame ?
devalvacija, t.y. plaukiojantis zloto kursas, ir vidaus paklausa vidaus prekėms. Kai pasiskolini iš mokesčių mokėtojų, nereikia TVF ir bankų bankrotų, bet ne visiems užtenka, pvz. batkai.
Žr.grafiką: https://qz.com/37935/whats-behind-the-polish-economic-miracle/
Profesoriau Gyly, Ar ne ką tik turėjome turto išdalyjimą/ turto išlyginimą? Nu gi prieš 30 metų išdalijant esamų bendrovių čekius ir butų nuosavybes. Bet per greita laiką vėl surinkta į nedaugelį rankų. Tad verčia galvoti, kad vietoje turto nuosavybe. tektu kreipti dėmesį pasivyti algomis bent Europos Sąjungos vidurkį. Kaip minėjot rinka teisingumu ir siektinumu nesirūpina. Po visa pasauli jau priimta algų minimumą nustatinėti, kad atitiktu ekonomikos erdvės gamybos pajėgumus. O mes esame ES ekonomikos erdvės dalis. Esame vienoje toje pačioje ekonomikoje. Gaila,kad dar neįvesta bendra ES MMA. Bet gi Lietuvos rankose jos pačios erdvės MMA. Manyčiau jei verslininkai ir politikai leidžia žemoms algoms ir toliau vykdyti žalą lietuviams, tai ekonomistų pareiga stoti protestant nelaukiant šoko. Gal politikams ir nedaeina, bet ekonomistų autoritetui paaiškinus netaip jau sunku suprast ko norėtina valstybėje siekti.