Yra toks keistas fenomenas, egzistuojantis jau daug metų po nepriklausomybės atgavimo. Tai įtarimais ar abejonėmis kito sėkme arba geranoriškumu, paslėptu pavydu, kenkimu, demonstratyviu galios rodymu ir išnaudojimu, išskirtinai aštriu (savi)kritiškumu, perdėtu nusiniekinimu ir t. t. Ilgas ir bjaurus sąrašas būtų…
Žodžiu, toks toksiškas socialinis-psichologinis fonas, slogi atmosfera, mus lydinti visur, kad to nė nebepastebime, laikome savaime suprantamu dalyku, net gero tono ženklu.
Kadangi daug teko keliauti po posovietines šalis, galiu pasakyti, kad daugiau niekur nieko panašaus nepastebėjau (tiesa, nesu tikra tik dėl Latvijos, nes mažiau ją pažįstu).
Priešingai, kai kur, net nepaisant prastesnių nei pas mus ekonominių sąlygų, tautinė savigarba yra nepalyginamai stipresnė. Pavyzdžiui, armėnai yra viena iš labiausiai savimi pasitikinčių tautų, nežiūrint jų sudėtingos geopolitinės situacijos.
Ir, atrodo, problema čia ne kultūrinių išteklių stokoje. Istorija, paveldas, kalba, tradicijos pas mus yra pakankamai didingos ir vertos pasididžiavimo (žinoma, ir kritinės refleksijos). Tad kur čia šuo pakastas?
Vis prisimenu kažkada ganėtinai sukrėtusį pasakojimą, kad čiukčiai, apie kuriuos visi tikriausiai žino ne vieną anekdotą kaip apie kvailelius ir nevykėlius, iš tiesų buvo ta Sibiro tautelė, kuri ilgiausiai ir sumaniausiai priešinosi rusų kolonistams. Todėl ją reikėjo ne tik žiauriai užkariauti, morališkai suluošinti panardinus į alkoholizmo liūną, bet ir dvasiškai palaužti nupiešus ir plačiai paskleidus tokį jos portretą, su kuriuo joks save gerbiantis žmogus nenorėtų tapatintis.
Ar nebus taip, kad sovietmečiu ilgiausiai ir atkakliausiai totalitarizmui besipriešinusi tauta, pirmoji pradėjusi veržtis ir iš geležinio silpstančios imperijos narvo, irgi buvo, ir tebėra, bandoma priešiškų jėgų šitaip klastingai apnuodyti?
Ne tik kuriant jos kaip nevykėlių barbarų (tam dažnai pasitelkiant ir prakeiktos žydšaudžių tautos) įvaizdį užsienyje, bet ir šalies viduje, per mūsų pačių žiniasklaidą ir net švietimo sistemą, atkakliai formuojant koktų ir atstumiantį savivaizdį, nuo kurio, natūralu, norisi atsiriboti?
Kam ir kokiu tikslu to reikia? Ir kodėl bet kokie, kad ir menkiausi, bandymai tam pasipriešinti, pavyzdžiui, iškeliant pagarbos ir sekimo vertus mūsų tautos didvyrių ir didmoterių pavyzdžius, sulaukia tokios aršios reakcijos, pasipiktinimo ir atviro spaudimo nedrįsti to daryti?
Tema, aišku, sudėtinga ir reikalinga gilios bei išsamios analizės, kuriai fb įrašo formatas vargu ar tinka. Tad pastebėtą čiukčių ir lietuvių likimo paralelę čia tiesiog paliksiu apmąstymams ir tolesnei diskusijai.
Autorė yra „Nacionalinio susivienijimo” steigėja
Kai klausaisi valstybę 30-imt metų valdžiusių pirmųjų asmenų, tai mes turime kuo didžiuotis. Štai mano kaime prieškary gyveno šeima, turėjusi du valakus žemės. Sovietai tokius vadino dvarininkais. Tai tie „dvarininkai” tik kai kuriems darbams pasisamdydami vieną berną ir vieną mergą, patys, šeimos jėgomis, arkliais tą žemę apdirbdavo, ūkį tvarkydavo. O dabar valdžiažmogiai Lietuvoje sukūrė tokias sąlygas, kad pvz. lenkams viską gaminti apsimoka, o lietuvaičiams ne. Kur tai matyta, kad kaimietis neužsiaugintų kiaulės, nelaikytų karvės! Nuvažiuokit į Rudaminos (šalia Vilniaus) turgų nusipirkti kaliošų ir pažiūrėkit kas juos pagamino. LTSR laikais buvo Lengvosios pramonės ministerija ir jai pilna pavaldžių įmonių. O dabar, per pandemiją, laisva Lietuva- neįgali pagaminti 15 cmx25 cm skudurėlio su dviem gumytėmis. Bet- įgali padaryti, kad tas skudurėlis, iki pandemijos kainavės kapeikas, dabar gal jau net virš euro kainuoja. Tai argi galime didžiuotis tuo, kad esame durni ir leidžiamės, geriausiu atveju, būti valstybės valdymo nemokšų valdomi. Vėl nebus padarytos išvado ir per rinkimus bus renkamos valdžion tos pačios partijos.
Jūs teisus, p. Gediminai. Tačiau viskas priklauso nuo tų, kurie stovi prie valstybės vairo. Nuo jų priklauso ar apsimoka Lietuvoje laikyti karves ir auginti linus. O gal geriau pieną ir linus importuoti? Atsimenate, okupacijos metu Lietuva turėjo didžiulį žvejybos laivyną? Kur jis dingo? Turėjo Lietuva ir avialiniją – LAL. Ji taip pat dingo. Tuo tarpu mažesni latviai ir estai turi. Kaune veikė dvi farmacijos įmonės, kurių produkcija buvo labai paklausi. Farmacijos pramonė – viena iš perspektyviausių Lietuvai sričių. Deja…Galima būtų vardyti ir vardyti…Labai blogai, kuomet valstybėje vyksta tokie dalykai. Kuomet ją valdo „Bezdarnosti” arba „Tugodumajuščije.” O gal savanaudžiai gobšuoliai?
Priklauso ne nuo tų, kurie prie valstybės vairo. JUOS MES PATYS IŠRENKAME. O išrenkame blogai todėl, kad visuomenė neišsilavinusi. Neišsilavinusi dėl to, kad per 30 metų vis griovėme švietimo sistemą. Nėra jokio patriotinio auklėjimo. Čia turime daug ko pasimokyti iš kaimyninės Lenkijos.
Justas visiškai teisus! Tačiau visuomenė neišsilavinusi, kitaip sakant, nepilietinė, postsovietinė todėl, kad nėra tokių švietėjų kaip Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius – dabar visų „šviesuolių” svajos į Seimą, prie lovio!
Mielieji, kaltų ieškoti nereikia. Pasižiūrėkime kiekvienas į veidrodį. Valdžios ir visokie nepraustburniai daro šunybes, niekšybes ir kitas grožybes tiek, kiek mes jiems leidžiame. Jei išeitume į gatves dešimtimis tūkstančių, o ne keletas desėtkų kaip mitinge prie „nacionalinio transliuotojo”, tai be abejonės visa lrt vadovybė eitų šunim šėko pjauti. Ir nesakykit, kad užzombinti, neišsilavinę ir pan. Ir neužzombintų ir išsilavinusių tokiem dalykam pakaktų, bet kur jie, aūūūū.
niekam nereikia bet jus tokie esate is tikruju