Prof. Rasa Čepaitienė: Valdantieji jau nieko nebeslepia. Įdomu, kodėl?

Irena BABKAUSKIENĖ

Rubrikoje „Mini interviu” kalbamės su istorike, visuomenininke Prof. Rasa Čepaitiene.

Prof. Rasa Čepaitienė. Eltos nuotr.

– „You tube” kanale, „TV komentaruose”, pradėjote vesti autorinę laidą „Atspindžiai”. Kodėl to ėmėtės? Pasigendate objektyvių, analitinių pokalbių tradicinėje TV?

– Būtent to ir pasigendu oficialiojoje televizijoje. Žinoma, ji „varo” savo ideologinę liniją ir ten tokių pokalbių iš principo negali būti. Bet analitinių pasvarstymų pasigendu ir alternatyvioje žiniasklaidoje, kuri yra labiau orientuota į kasdienes politines aktualijas, kas, žinoma, irgi yra labai svarbu – jas plačiai ir išsamiai analizuoti, ko taip pat nerasime oficiozinės žiniasklaidos priemonėse.

Todėl man ir norėjosi tokios laidos, kurioje būtų galima atvesti žmones, kurie nepelnytai lieka už kadro, kurie nėra žinomi visuomenėje, nors yra puikūs savo srities specialistai, patriotai, bet galbūt dėl tam tikrų asmeninių savybių ar kitų priežasčių nėra linkę išeiti į viešumą, nors tikrai turi ką pasakyti. Kita vertus, kaip pasakė vienas žmogus, pažiūrėjęs pirmąją mūsų laidą, kurioje su istoriku Algimantu Kasparavičiumi aptarėme Lietuvos politinės kultūros ištakas, „Atspindžiai” yra laida, kuri grąžina prie mūsų šaknų. Ir brandina, augina mūsų šaknis, nes gyvename pasaulyje, kuriame jos viena po kitos išraunamos. Kaip ir dabar, šį antradienį, išrauta dar viena didelė šaknis, kalbu apie lietuvių kalbos statusą.

– Kaip apibūdintumėte šios dienos atspindžius, kai priimtas nelietuviškas raides dokumentuose įteisinantis įstatymas, baigiama patvirtinti priverstinė vakcinacija?

– Manau, kad tai yra atviras ir jau niekuo nepridengtas Konstitucijos sulaužymas ir valstybės išdavystė. Kadangi į lietuvių kalbą ir į jos valstybinį statusą buvo nusispjauta, nes įvesti dalykai, kurių kažkada reikėjo autonomininkams ir kuriuos apgynė žmonės, susirūpinę lietuvybės, valstybės pamatų išlaikymu. Dabar matome atvirkščią procesą ir, deja, paradoksas, bet viskas daroma rankomis tų, kurie ir dedasi esą didžiausi Tėvynės mylėtojai, patriotai. Juk tas trijų raidžių įstatymo projektas, kaip žinote, buvo pateiktas Gabrieliaus Landsbergio, kurio proprosenelis Jonas Jablonskis buvo tas, kuris ir kūrė modernų lietuvių kalbos norminimą, prisidėjo prie to, kad lietuvių kalba taptų vienu pagrindinių valstybės atributų. Manau, G.Landsbergis „sušoko” ir savo proprosenelio išdavystės šokį.

Pastaruoju metu matome, kaip nukrenta visos kaukės – ne tik Sausio 13-ąją, bet ir per visus tų įstatymų priėmimus, kurie iš principo atmeta Tautos šaknis, pagrindus, ant kurių laikosi Lietuvos valstybė, lietuvių visuomenė. Valdantieji jau nieko nebeslepia, tad kyla įdomus klausimas, kodėl?

– Ar tikitės prezidento veto dėl nelietuviškas raides įteisinančio įstatymo?

– Tiesą sakant, sunku prognozuoti, kai mūsų prezidentas „šoka” tokį šokį – vieną žingsnį į priekį ir vieną atgal. Anksčiau bent jau buvo keli jo žingsniai, kai atrodė, kad jis išties yra su Tauta. Prisiminkime jo inauguracijos dieną, kai jis pagerbė Joną Basanavičių, lyg ir buvo duotas ženklas, kad jis yra būtent tautinės valstybės prezidentas ir puoselėja tautines vertybes. Tačiau tai, kas vyko vėliau, visa tai paneigė.

Visuomenė vis dar turi viltį, vis dar deda kažkokius lūkesčius, kartais prezidentas tarsi bando juos pateisinti, bet dažniausiai šneka viena, o apsisukęs – visai ką kita. Taip ir trypčioja vietoje. Bet tai nėra lyderystė, ir, deja, nėra jokio tautinės valstybės ir lietuvių tautos interesų gynimo.