I dalis ČIA.
Slinkties nuo lietuviškos prie globalios Lietuvos istorijos siekiai ir žingsniai
LGGRTC pertvarka iš tikrųjų yra tik dar vienas globalios Lietuvos konstravimo žingsnis. Ji įkūnija ir simboliškai užbaigia daugelį metų vykusią šliaužiančią slinktį nuo lietuviškos Lietuvos prie globalios Lietuvos istorijos.
Suverenios nacionalinės Lietuvos valstybės ir EuroLietuvos – politiškai neįgalaus unitarinės ES supervalstybės administracinio regiono – istoriniai pasakojimai yra nesuderinami taip pat, kaip buvo nesuderinamos 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Respublikos ir 1940 m. liepos 21 LSSR istorijos versijos. Būtent ši aplinkybė daugiausia lemia pastangas iš pagrindų perrašyti lietuvių tautos ir valstybės istoriją.
Lietuviškos Lietuvos ir jos Laisvės kovų atmintis tiesiog privalo būti ištrinta
Prieitas lūžio taškas, kai pertvarkytas LGGRTC yra verčiamas ideologine įstaiga, įpareigota galutinai dekonstruoti tautinės valstybės statinį palaikantį istorinį pasakojimą ir konstruoti multikultūrinio EuroLietuvos regiono ideologiniams bei politiniams poreikiams pritaikytą jo pakaitalą. Būtent todėl lietuviškos Lietuvos ir jos Laisvės kovų atmintis tiesiog privalo būti ištrinta. Iš tikrųjų šis darbas pradėtas seniai.
Akivaizdžiausiu pastangų perrašyti Laisvės kovų istoriją pagal antilietuviškas ideologines ir politines gaires įrodymu bei neišvengiamas permainas LGGRTC veikloje pranašaujančiu ženklu, ko gero, laikytini mėginimai iškreipti, o tiksliau – brutaliai klastoti dar daugelio žmonių gyvai atsimenamo Sąjūdžio istoriją „išrandant“ šiame lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjime tariamai egzistavus kažkokį alternatyvų jam ir numanomai pogrindinį „demokratinį“ antifašistinį sąjūdį.
Uoliai rašyta ir LGGRTC pertvarkai idėjinę dirvą bei palankią viešąją nuomonę formavusi „demokratinė“, „vakarietiškus standartus atitinkanti“ Birželio sukilimo ir pasipriešinimo okupacijoms istorija konceptualiai ir net daugeliu konkrečių teiginių praktiškai niekuo nesiskiria nuo Kremliuje sukurto ir ištisus aštuoniasdešimt metų visame pasaulyje skleidžiamo klastočių ir šmeižtų srauto. Neįtikėtino panašumo tarp „vakarietiško demokratinio“ ir sovietinio-rusiškojo pasakojimų apie XX a. vidurio Lietuvos istoriją pagrindas yra požiūris į nacionalinį lietuviškąjį valstybingumą.
Atkurtą nacionalinį lietuvių valstybingumą radikalūs eurofederalistai laiko principine kliūtimi
Politiškai suvereni nacionalinė lietuvių valstybė buvo tikras „internacionalinės“ ir unitarinės SSRS skaudulys, skatinęs imperijos valdžią trinti iš atminties patį jos egzistavimo faktą. Tačiau kultūrinę, istorinę ir politinę lietuviškos Lietuvos idėją ir ją įkūnijantį 1991 m. kovo 11-ąją atkurtą nacionalinį lietuvių valstybingumą radikalūs eurofederalistai taip pat laiko principine kliūtimi siekiant paversti Europos Sąjungą biurokratiškai centralizuotu kosmopoliniu imperiniu dariniu.
Todėl ardant paskutinius to valstybingumo likučius yra būtina iš lietuvių sąmonės su šaknimis išrauti patį lietuviškos Lietuvos projekto vaizdinį ir ypač jo atraminiu stulpu esančią tautos kovų už tokią Lietuvą istorinę atmintį. Tai įmanoma padaryti tik priverčiant lietuvius gėdytis ir išsižadėti savo tautos ir valstybės istorijos. Todėl siekiama moraliai ir politiškai diskredituoti XX a. tautos laisvės kovas ir jų herojus.
Paprasčiausias ir turbūt vienintelis būdas tai padaryti – bet kuriomis priemonėmis ir bet kokia – net nacionalinio saugumo – kaina susieti ar net sutapatinti tautos siekį išlikti ir apginti savo valstybę su fašizmo ir nacionalsocializmo nusikaltimais. Teiginį, kad nepriklausoma lietuvių nacionalinė valstybė yra blogis, o jos gynėjai – fašistai ir naciai, vis dėlto reikia nors kaip pagrįsti.
Tam reikalingų argumentų įmanoma pasisemti iš vienintelio šaltinio – Kremliaus antilietuviškos propagandos arsenalo. Būtent iš jo buvo ištraukta ir prikelta naujam gyvenimui šių dienų Lietuvoje oficialiu valstybiniu lygmeniu masiškai tiražuojama stalininė-putininė Antrojo pasaulinio karo ir lietuvių pasipriešinimo dviem okupantams istorijos versija. LGGRTC iki pertvarkos mėgino nors kiek pristabdyti nevaržomą tos versijos sklaidą demaskuodamas sovietinį-rusišką propagandinį melą ir šmeižią apie Birželio sukilimą ir karo bei pokario laikotarpio lietuvių pasipriešinimą.
Po pertvarkos Centras greičiausiai pats taps hibridinio eurosovietinio istorinio pasakojimo tobulinimo bei plėtotės židiniu ir jo skleidimo Lietuvoje bei užsienyje įrankiu.
Seimo žingsniai baigiant Lietuvoje konstruoti ir juridiškai įtvirtinti naują – eurosovietinę politinę ir teisinę tikrovę
Tautinių mažumų įstatymas ir LGGRTC pertvarka gali ir turi būti vertinami kaip paskutiniai praėjusio Seimo žingsniai baigiant Lietuvoje konstruoti ir juridiškai įtvirtinti naują – eurosovietinę politinę ir teisinę tikrovę.
Ją būtina tiksliai įvardyti eurosovietine ta prasme, kad dangstantis europeizacijos, žmogaus teisių ir ėjimo į Vakarus propagandinės retorikos širma, Seimo narių balsais faktiškai buvo įteisinta Kremliaus primesta LSSR laikų tvarka dėl mokymo kalbos mokyklose ir visiškai atkurtas bei legalizuotas okupacinio režimo požiūris į Lietuvos laisvės kovų istoriją.
Todėl esama svaraus pagrindo teigti, kad Lietuvos valstybė faktiškai yra paversta kondominiumu – bendra Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos valda.
Praktiškai ji funkcionuoja kaip Briuselio šiuo metu administruojamas, bet Maskvos ideologiškai ir politiškai kontroliuojamas Rusijos Federacijos anklavas ES teritorijoje. Jo valdytoja išsiskiria itin griežta antirusiška retorika, bet, kaip rodo priimamų sprendimų analizė, tuo pat metu nuosekliai ir metodiškai priiminėja rusiškąjį pasaulį saugančius bei stiprinančius ir palankiausią kultūrinę, moralinę bei ideologinę propagandinę dirvą galimai Lietuvos reokupacijai ruošiančius LSSR dvasia alsuojančius įstatymus.
Abu Seimo sprendimai yra tikros diversijos prieš Lietuvos valstybę – paskutinę kadencijos akimirką karštligiškai pakištos uždelsto veikimo bombos po nacionalinio saugumo pamatais.
Nuostabu! Skaitome ir gretiname kitų partijų bei partijėlių vadų įžvalgas apie lietuviškos Lietuvos ateitį, – deja, deja, nė vienas ne tik kad nesistengia, bet ir neįstengia apie tai rašyti, nes trūksta proto ir išminties, o svarbiausia – savo Lietuvą mylinčios širdies. Paprastas, teisios širdies kaimo žmogus imtų ir pasakytų: „Susirinko pabaisos „žulikai” pribaigti mūsų Tėvynės” ir jis pasakytų tikrą tiesą.
NS bendražygiai tikrai gali džiaugtis, kad toks apsišvietęs žmogus, kaip profesorius Vytautas Radžvilas, veda jų partiją. Mąstome prie jų prisijungti ir sakome: telydi juos sėkmė. Kai kuriuos rinkėjus gali greitai suvilioti šūkaliojimu ant gatvės kampo ar per tinklalaides žadėdamas krūvas žemiškų dalykų, bet kad tauta suprastų, jog jos šalis pavojuje, reikia išlieti daug prakaito, tam reikia daug laiko, kantrybės ir visa tai suprantančių darbščių žmonių.
FB labai įkyriai brukama koks nuostabus buvo gyvenimas prie ruso (okupacijoje)
taip pat labai įkyriai garbinama kolaborantė S.Neris.
(molodec rebiatos iš VSD !! tak deržatj !!)
…nieks nekaltas,kad tamistai sriubai atsisukioje,o vieno apskritai truksta…..
Mums čia bekovojant su WWII nugalėtojais, visus, ir nugalėtojus ir pralaimėtojus, taikiai, be šūvio, okupuoja ir kolonizuoja iki 7 milijardų pasidauginusi likusi pasaulio dalis.
Todėl, kad tik milžiniškos gyvosios ir bukos jėgos pagalba galima laimėti. Anglija vardan Amerikos „the First” irgi tik dėka Rusijos neišsenkamų gyvosios jėgos resursų pagalbos galėjo nugalabyt Europą Amerikos naudai. Prastuomenė visada turi būti tamsi, buka, primityvi, be galo žiauri savo likimo brolių ir seserų atžvilgiu ir, svarbiausia, atribota nuo informacijos – nuo tiesos, kitaip jos nesuvaldysi. Kas būtų, jeigu mužikai zubrylos sužinotų tiesą? Valdančiuosius pakartų ant stulpų, kaip jau kartą sakė prezidentas Bušas vyresnysis savo draugei žurnalistei Sarai. Sara ėmė ir neišvėrė, ir paviešino tokį atvirą pokalbį.
Dovanokit, turėjo būti „Sara ėmė ir neištvėrė”.
Kodėl taip giliai krikščioniškas NS nei žodelio neskiria Lietuvos bažnyčios nuostatai svarstomu klausimu?
Pastebėjimas Pastebėjimui.
Šiuo atveju ‘bažnyčia’ yra tikrinis daiktavardis, todėl rašoma iš didžiosios raidės – Lietuvos Bažnyčia (kaip organizacijos pavadinimas).
Žinoma, galima rašyti ir iš mažosios – paniekinančiai. Bet paties komente tos paniekos kažkaip neįžvelgiu.
….va,siandie vel raso,kad viens baznyciotojas,monsinjoras klaikiai per isimylejeliu diena savo kurtizane taip prilupo,kad si bliaudama davatkiskai,nuleke skustis mentams…..xa xa xa….telaimina juos……Dievas….xa xa xa…oi,negaliu.Gerai dar,kad kiti laikai – kardo neturejo…o tai…i zarubytj mog…..
Taigi, taigi išties Lietuva paversta Karo nugalėtojų kondominiumu – bendra nugalėtojų valda, be jokios abejonės. Žinant, kad pati ES (Prancūzija-Vokietija-Italija-Austrija) praktiškai funkcionuoja kaip Pirmos nugalėtojos po Briuselio apgaulinga priedanga vasalė, vadinasi, išties dualisčių šiuo metu administruojama Lietuva, kitaip tariant, ir Maskvos ideologiškai ir politiškai kontroliuojama Rusijos Federacijos anklavas vasalinės ES teritorijoje. Pirmoji nugalėtoja leidžia antrajai nugalėtojai ją valdyti, apgaulingai prisidengus išsiskiria itin griežta antirusiška retorika, kaip ir sako VU profesorius. Todėl LDDP ir apsišaukėliai konservatoriai su likusiais laisvūnais „nuosekliai ir metodiškai priiminėja rusiškąjį pasaulį saugančius bei stiprinančius ir palankiausią kultūrinę, moralinę bei ideologinę propagandinę dirvą galimai Lietuvos reokupacijai ruošiančius LSSR dvasia alsuojančius įstatymus“, kaip logiškai ir įrodo šis autorius – profesorius, kuriam pritaria ir mažaraščiai be išsilavinimo. O savo oponentams štai ką pasakysiu, ypač norintiems mesti per langą, kad kažkada būtent Anglija, viso šito kaltininkė, norėdama sustabdyti konkurentę Vokietiją ir padaryti Amerką „The First“ pasaulyje, anglų Britanija suteikė Lenkijai karo garantiją, jai net neprašant. Norėdami tai pasiekti, Britanija rado provokatorę Lenkiją, okupavusią trečdalį Lietuvos (Pietryčių Lietuva) ir paskelbė karą be taisyklių Vokietijai dėl jos besąlyginės kapituliacijos ir iš to išplaukiančių įvykių, pasekmių ir baisių karo nusikaltimų – mūsų pavergimo ir neskaitlingų tautinių valstybių sunaikinimo. Tokie abu Viniuko sprendimai buvo vardan Amerikos „the First“, Amerikos vardan, o ne dėl Europos ar tos pačios Anglijos. Šis karas truko šešerius metus ir baigėsi, kaip visuotinai žinoma, Europos žlugimu, pavergimu, vienuolikos jos tautų bolševizavimu kartu ir su anglų Britanijos bei Prancūzijos imperijų žlugimu, Prancūzijos įvasalinimu – vėliau vasalinės ES įkūrimu. Dviejuose Didžiojo Vakarų tarpusavio konkurencinių karų etapuose žuvo šimtas milijonų europiečių, kaip neišvengiamos ir pasmerktos tų karų aukos, vien dėl to, kad Amerika taptų „the First„ (über alles) ir Kapsukės auklėtiniai galėtų dabar mus drapalinti, engti, kvailinti, apgaudinėti ir zombint, padedant Riomkei ir Vedeuškei. Tos beprasmės ir itin žiaurios žudynės tęsėsi nuo Baltijos iki Balkanų ir t.t. Buvo paskleistas triumfuojantis bolševizmas ne tik mūsų studentų galvose, užingridų ir priešingridų galvose, bet svarbiausia, kad jis užkariavo Kiniją ir Šiaurės Korėją, ir dėl šito masiškai nužudyti dešimtys milijonų Europos draugų azijiečių. Japonų, kinų, korėjiečių, vietnamiečių, kambodžiečių (khmerų) ir t.t. bei specialiu lėktuvu parskraidinti B.Sruoga ir Olga Čechova. Toliau įvykių nebevardinsiu, nes pavargau. Žinoma, tai buvo neišsilavinusio mažaraščio nuomonė, kurią kapsukiečiai su dviem aukštaisiais ir didesnėmis pajamomis gali palaikyti Neapykantos nuomone ir pritaikyti Sovietijos-Neosovietijos BK straipsnius pagal visuotinai žinomą Sovietijos-Neosovietijos fundamentorių, jiems buvusią ir, manau, tebeesančia šv.knyga.
apsišiks eilinį kartą komunistai bandydami klastoti istoriją 🙂
,,Todėl esama svaraus pagrindo teigti, kad Lietuvos valstybė faktiškai yra paversta kondominiumu – bendra Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos valda.
Praktiškai ji funkcionuoja kaip Briuselio šiuo metu administruojamas, bet Maskvos ideologiškai ir politiškai kontroliuojamas Rusijos Federacijos anklavas ES teritorijoje. Jo valdytoja išsiskiria itin griežta antirusiška retorika, bet, kaip rodo priimamų sprendimų analizė, tuo pat metu nuosekliai ir metodiškai priiminėja rusiškąjį pasaulį saugančius bei stiprinančius ir palankiausią kultūrinę, moralinę bei ideologinę propagandinę dirvą galimai Lietuvos reokupacijai ruošiančius LSSR dvasia alsuojančius įstatymus.”
Oi oi ojoi…
Išeina, kad…
… kad Lietuva nebuvo ir nėra nepriklausoma;
… kad Kovo 11-oji tebuvo fikcija liurbiams;
… kad 1992 m. rinkimai ir jų rezultatai buvo ,,užprogramuoti”;
… kad į EžS buvome įstatyti… su IŠANKSTINĖMIS nuostatomis ir siekiais, tikslais…;
… kad…
Ei, PROFESORO, kada ir kaip tas ,,cirkas” prasidėjo, a?
Kas, kada ir kokiu būdu tai aiškiai ir garsiai praneš liurbiams – 92 !?!
Išeina, kad ,,sovietų sąjunga (jau nebe) subirėjo dėl ekonominio perpuvimo iš vidaus”, ir kad sąjūdį su atgimimu būtina traktuoti kitaip.
Lauksiu naujų ,,atradimų”.
P.S. Profesoriau, atsargiai, galite būti apklijuotas prorusiškom etiketėm… kaip ir aš…
,,Tačiau kultūrinę, istorinę ir politinę lietuviškos Lietuvos idėją ir ją įkūnijantį 1991 m. kovo 11-ąją atkurtą nacionalinį lietuvių valstybingumą radikalūs eurofederalistai taip pat laiko principine kliūtimi siekiant paversti Europos Sąjungą biurokratiškai centralizuotu kosmopoliniu imperiniu dariniu.”
Raktinis žodis ,,radikalūs eurofederalistai” !!!
Kaip Radžvilas neatsakė dėl lietuviškų (?) ‘konservatorių’, matyt, taip pat neatsakys, iš kur, kada ir kaip atsirado tie ,radikalūs eurofederalistai”?
Tylėk, profedoriau, tylėk… kaip Marytė Melninkaitė, o tai dar kas ims ir prisikas, kaip Radžvilas ,,šildėsi” Soroso fonduose… nežinau kiek tame tiesos, bet visas negandas būtų galima lengvai išsklaidyti, tik… politinės valios nėra. Beje, V. Landsbergis iki šiol vis neranda politinės valios papasakoti kaip tapo sąjūdžio vadovu… sąjūdžio perestroikinio, o veliau Atgimimo.
O gal Lietuva ,,atgimė” be Atgimimo, be desovietizacijos, ,,atgimė” su ,radikaliais eurofederalistais”, a?
O dabar mane apipilkite rusiškom atrūgom, tam reikalui politinės valios tikrai nestokojate…
,,EuroLietuvos.”
Na, kalbininke, komentuok, laukiu.
Euro – Lietuvos. Per brūkšnelį nerašoma.
EuroLietuvos. Nuo kada žodžio (sudurtinio žodžio) viduryje rašoma didžioji raidė?
Lietuva. Tai tikrinis daiktavardis… rašomas iš didžiosios raidės.
Ką prof. Radžvilas norėjo pasakyti tuom ‘Euro…’?
Europos Lietuva?
Europinė Lietuva?
ES…?
O gal..?
Išmandrėjo mūsų profesūra… iš didelio rašto pametė kraštą.
…ginkDie,aciuDie……etc……kaip matai,sudurtinai zodziai su didziaja vidury…..tai isimtiniai atvejai…ir nieko cia keisto ar stebuklingo nera.Sakai,vis tebeieskai propesoriaus siknoj dantu….