2025-01-13, Pirmadienis
Naujienlaiškis

Profesorių pozicijos tik moterims?

Airijos vyriausybė planuoja įsteigti tik moterims skirtas universitetų profesorių pozicijas gamtos ir tiksliųjų mokslių srityse, tikėdamasi, kad toks žingsnis pagreitins lyčių lygybės įsigalėjimą. Tačiau pirmoji Airijos istorijoje psichiatrijos profesorė Patricija Casey prieštarauja tokiam planui ir savo straipsnyje, išspausdintame „The Irish Independent“, jį vadina žeminančiu moteris.

„Aš kategoriškai nepritariu šiai iniciatyvai,“ rašo prof. Casey. „Ji pagrįsta įsitikinimu, kad moterys akademijoje yra nesąmoningai diskriminuojamos, nes jos nesudaro pusės visų profesorių.“ Bet jei diskriminacija nesąmoninga, kaip mes galime žinome ar ji apskritai egzistuoja?

Taigi kokius turime įrodymus, kad moterys yra nesąmoningai diskriminuojamos? Geriausiu atveju labai silpnus. Ar kas nors galėtų rimtai kaltinti egalitarinę, „progresyvią“ respubliką, tokią kaip Norvegija, diskriminacija dėl to, kad tos šalies universitetuose moterys nesudaro nė trečdalio profesorių? Faktas, kad universitetuose docentėmis dirba ir sėkmingai disertacijas apsigina tiek pat ar net daugiau moterų nei vyrų rodo, kad akademija, kaip ir priklauso, siūlo galimybių lygybę. O ar turėtume garantuoti ir rezultatų lygybę? Nebūtinai.“

2013 m. duomenys. Šaltinis: Europos Komisija (She Figures 2015)

Taigi kodėl mažiau moterų siekia aukščiausių akademinių pozicijų? Ar galėtų būti, kad moterys tiesiog mažiau linkusios į gamtos ir tiksliuosius mokslus – sritis kuriose vyriausybė sumanė steigti pozicijas tik moterims?

Ideologinis vyriausybės užsidegimas lyčių lygybe kyla iš tikėjimo, kad tarp vyrų ir moterų nėra jokių skirtumų, išskyrus tuos, kuriuos primeta visuomenė. Tačiau prieš dvi savaites prestižiniame žurnale „Science“ paskelbto didžiulio tyrimo duomenys rodo, kad moterys geba būti labiau empatiškos, o vyrai geriau laikosi taisyklių.

Mano pačios tyrimai nustatė, kad būtent tokie bruožai lemia skirtingas profesijas, kurias pasirenka vyrai ir moterys. Deja, ši realybė ignoruojama. Jau 1990-aisiais, kai tą pačią sąsają pirmą kartą identifikavo neuropsichologas Simonas Baron-Cohenas, jo išvada buvo pasmerkta kaip neuroseksizmas.

Skaityti visa tekstą (anglų k.)

 

1 KOMENTARAS

  1. Atrodo kai kuriems jau galva maišosi. Kaip apie gimdymą ir aiuklėjimą vaikų? Ir jei vyras gerai uždirba tai apsiriboja namų ruoša ir pasirinktiniais užsiėmimais? Kas nori itemptai dirbti jei nėra būtinumo? Vai vai lygybės jieškotojams.

Komentarai nepriimami.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Kaip keitėsi laisvės skoniai, bėgant metams? (II)

Prieš daugelį metų Kovo 11-osios proga rašiau: Šįkart leiskite tarstelėti keletą žodelių apie laisvę jau ne metafizine, atitraukta prasme,...

Dominykas Vanhara. Pasvarstymai apie rastas mūsų valdovų laidojimo insignijas

Gerbiamieji, pratęskime praeito įrašo temą apie rastas mūsų valdovų laidojimo insignijas. Tai pažiūrėjau vieną populiariausių paskutiniu metu Neredaguota...

Algirdas Patackas. Niekada jie netaps broliais… arba kaip gimsta tauta

Jaunutė ukrainiečių poetė Anastasija Dmitruk parašė eilėraštį, kuris akies mirksniu pasklido tarp visų rusiškai suprantančių interneto skaitytojų. Kas...

Vytautas Sinica. Politiniai nekrologai ir Trampo imperializmas?

Ne visada pasidalinu „Už balos“ laidomis, kuriose aptariam pasaulio politikos reikalus su JAV lietuviu advokatu Povilu Žumbakiu. Manau,...