Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą, prašydamas palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį Stanislovui Tomui, nuteistam už viešosios tvarkos pažeidimą bei viešosios pagarbos vietos išniekinimą vandališkais veiksmais.
Skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis, kuriomis pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Praėjusių metų gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas Stanislovą Tomą nuteisė už tai, kad jis 2019 m. balandžio 8 d. Vilniaus centre kūju sudaužė ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos kabėjusią memorialinę lentą, skirtą atminti prieš okupantus kovojusį Joną Noreiką-Generolą Vėtrą. Šiuos savo veiksmus Stanislovas Tomas tiesiogiai transliavo ir komentavo internete. Pirmosios instancijos teismas Stanislovą Tomą pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei viešosios pagarbos vietos išniekinimo, skyrė 50 parų arešto bausmę ir įpareigojo jį atlyginti Vilniaus miesto savivaldybės patirtą materialinę žalą – 2242 eurus.
Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas Stanislovą Tomą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo išteisino. Tokį sprendimą šis teismas argumentavo tuo, kad sunaikinta memorialinė lenta žymėjo Jono Noreikos darbo, o ne palaidojimo vietą. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė ir Stanislovui Tomui skirtą bausmę – pripažintam kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, skyrė jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei.
Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes be pagrindo Baudžiamojo kodekso 312 str. numatyto nusikaltimo požymio „kita viešosios pagarbos vieta“ turinį sutapatino su kenotafo, kapo, antkapinio paminklo ir kapinių, kuriose palaidotas mirusysis, teritorijos sąvokomis.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad Baudžiamojo kodekso 312 straipsnis (Kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas) kaip nusikaltimo požymį įvardija ir „kitą viešosios pagarbos vietą“, kuri nėra susijusi su asmens palaikų palaidojimo vieta, ji reiškia kitus viešose vietose esančius įvairios paskirties objektus, skirtus mirusiojo atminimui pagerbti. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos kabėjusią memorialinę lentą, skirtą atminti ir pagerbti mirusiajam rezistencijos dalyviui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, pagrįstai pripažino Baudžiamojo kodekso 312 straipsnio dispozicijoje numatyta kita viešosios pagarbos vieta.
Prokuroro kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas Stanislovui Tomui už viešosios tvarkos pažeidimą vandališkai sunaikinant rezistencijos dalyviui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai pagerbti skirtą memorialinę lentą paskirdamas 8 mėnesių laisvės apribojimą, nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių ir todėl kaltininkui parinko pernelyg švelnią, neatitinkančią veikos pavojingumo bausmės rūšį.
Kasaciniu skundu prašoma palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. apkaltinamąjį nuosprendį Stanislovui Tomui be pakeitimų.
Prokuratūros informacija.
Įdomu kokią nutartį priimtų tokie teisėjai, jei patriotai būtų sudaužę kokio nors stribo lentą, ar užmetę lasą ant kaklo ir nugriovę stalino saulės parvežėjo paminklą?