Danas NAGELĖ / respublika.lt
Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė grąžinti prokurorui neapykantos kurstymu dėl straipsnio, kuriame raginta gerbti lietuvių kalbą ir kultūrą, kaltinamos politinės partijos Nacionalinis susivienijimas narės, ilgametės anglų kalbos mokytojos Alinos Laučienės baudžiamąją bylą. Toks sprendimas nepatiko nei kaltinamajai, nei jos advokatui Tomui Januškevičiui, nes, pasak pastarojo, tai reiškia, kad prokurorai suvokia, jog bylą praloš, tačiau nenori jos pralošti teisme, kad nesugadintų statistikos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė grąžinti prokurorui neapykantos kurstymu kaltinamos politinės partijos Nacionalinis susivienijimas narės A. Laučienės bylą. Prašymą grąžinti bylą prokuratūrai pirmadienį teismui pateikė prokuroras Darius Čaplikas.
Pastarasis „Vakaro žinioms“ kalbėjo aptakiai – paklaustas, ar kaltinamajai laukia griežtesni kaltinimai, ar atvirkščiai, nieko konkretaus neatsakė.
„Sprendimo, koks gali būti, nekomentuosiu. Reikia atlikti tam tikrus papildomus tyrimo veiksmus ir po to spręsti“, – tepasakė D. Čaplikas.
Kaltinamosios advokatas T. Januškevičius kalbėjo, kad tarp eilučių galima įskaityti, jog prokuroras nemato jokios nusikalstamos veikos.
„Todėl reikėtų, jog nepagrįstai kaltinama A. Laučienė būtų išteisinta, tačiau yra ydinga praktika, kai prokuratūra, nujaučianti, kad kaltinimas nepasitvirtins, arba bylą perėmęs kitas prokuroras, manantis, jog nėra jokio nusikaltimo, siūlo grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją. Ir tada tyrimą nutraukti, lyg nieko nebūtų buvę. Mes pasiruošę gintis. Ši byla turi būti nagrinėjama iki galo“, – sakė advokatas.
Pasak jo, prokuratūra taip stengiasi išvengti išteisinamojo nuosprendžio, nes kiekvienas išteisinamasis nuosprendis kenkia prokurorų statistikai.
„Senesniais laikais buvo manoma: jeigu žmogus bus pasodintas ant kaltinamųjų suolo, privalo būti 100 proc. nuteistas. Nes kitaip prokuratūros statistika nukentės – kad pradėta byla, kuri nebuvo pagrįsta“, – teigė T. Januškevičius
„Advokato nuomonė tėra jo nuomonė. Kaltinimai gali keistis tiek į vieną pusę, tiek į kitą – arba sugriežtinti, arba palengvinti. Galiu tepasakyti, kad tyrimo metu yra tam tikri trūkumai. Todėl bylą prašome grąžinti, kaltinimai turėjo būti formuluojami kitaip”, – „Vakaro žinioms“ teigė D. Čaplikas.
A. Laučienė „Vakaro žinioms“ sakė nesuvokianti, ar prokurorai nori „pripiešti“ naujų kaltinimų, ar kaip tik panaikinti esamus. „Tačiau bet kokiu atveju nutraukus bylą aš nebūsiu išteisinta. Būsiu tarp dangaus ir žemės. Jei prokurorai mato, kad mane apkaltino neteisingai, taip negali elgtis – turi manęs atsiprašyti už padarytą žalą, prieš tai paprašius nutraukti bylą. Bet dabar mato, kad Tauta kyla, tai bijo. Neįsivaizduojate, kiek sulaukiu palaikymo iš žmonių.
Bijo, kad prokuratūrai nebūtų priteista žala už mano nepagrįstą patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. O jei būsiu ne išteisinta, o tik nuraukta byla, neturėsiu teisės kreiptis dėl žalos atlyginimo“, – akcentavo A. Laučienė.
Anot A. Laučienės, byla yra politizuota, ji kaltinama tik dėl to, jog išreiškė patriotinę poziciją.
72 metų anglų kalbos mokytoja A. Laučienė kaltinimų sulaukė dėl savo 2023 metais parašyto straipsnio „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk“. Šiame tekste ji rašė apie lietuvių kalbą, šalyje gyvenančius kitataučius, specialiai nenorinčius išmokti lietuvių kalbos, apie kitataučių nepagarbą lietuvių kalbai ir kultūrai.
A. Laučienei pateikti kaltinimai dėl neapykantos kurstymo prieš žmonių grupę.
Prokuroras D. Čaplikas sprendimą prašyti bylą grąžinti prokuratūrai priėmė atsižvelgęs į generalinės prokurorės Nidos Grunskienės vasario 10 dienos pavedimu atlikto minėtos baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo medžiagos patikrinimo išvadas bei kilus pagrįstoms abejonėms, ar A. Laučienei surašytas kaltinamasis aktas atitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
Prokuratūra skelbė, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente atlikto patikrinimo išvadose konstatuojama, kad, atliekant kontroliuotą ikiteisminį tyrimą dėl A. Laučienės teiginių, buvo padaryta procesinių pažeidimų ir galimai netinkamai įvertintos jo metu nustatytos faktinės aplinkybės, dėl ko kyla nusikalstamos veikos atitikimo baudžiamajai atsakomybei pavojingumo klausimas.
