R.Karbauskis apie emigracija: ieškoti priemonių turime nedelsiant

Didžiausia valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija antradienį spaudos konferencijoje pranešė, kad pirmą kartą šalies istorijoje inicijuojamas nacionalinis susitarimas dėl migracijos ir demografinės politikos. Frakcija siūlo, kad tokį susitarimą pasirašytų ne tik politinės partijos, bet ir aktyvios visuomenės gyvenime asocijuotos struktūros bei organizacijos. Politinę lyderystę šiuo klausimu prisiima Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, skelbiama lrs.lt puslapyje.

Šalies demografinės situacijos gerinimas ir emigracijos stabdymas buvo neatsiejama LVŽS rinkimų programos dalis, tam didelis dėmesys skiriamas ir patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Skaičiuojama, kad per metus iš Lietuvos išvyksta per 40 tūkst. gyventojų.
Pasak, LVŽS frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio, nacionalinis parlamentinių partijų susitarimas dėl emigracijos buvo pasirašytas ir 2015 metais, tačiau tai tebuvo formalus dokumentas, kuriam įgyvendinti pritrūko politinės valios. Pasak jo, dabartiniai demografiniai iššūkiai reikalauja ypač atsakingo požiūrio į šią problemą ir jos sprendimą. R.Karbauskio teigimu, demografinės krizės suvaldymas turi būti numatytas ilgalaikėje valstybės vystymo strategijoje, nes blogėjanti Lietuvos demografinė padėtis, nemažėjanti Lietuvos Respublikos piliečių emigracija daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemai. Pasak jo, emigracija – nacionalinė lietuvių tautos problema, todėl būtina kurti sąlygas, skatinančias išvykusius sugrįžti, dirbti ir gyventi savoje šalyje.

„Formatas, kuriame siūlomas susitarimas yra visai kitoks nei buvo 2015 metais, tąsyk pasirašytas susitarimas tebuvo kelių partijų – jo nepasirašė nei TS-LKD, nei Liberalų sąjūdis. Šiuo atveju siūloma pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl migracijos ir demografinės politikos. Tai būtų ne tik politinių partijų susitarimas, o susitarimas, kurį pasirašytų ir politinės partijos, ir visuomeninės organizacijos, ir visi tie, kuriems tai svarbu. Šio klausimo politinę lyderystę prisiims Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Tai labai reikšminga tuo, kad būtų apjungtos visuomenės pastangos nežiūrint mūsų politinių pažiūrų, diskusinių klausimų ir skirtingų matymų. Ieškoti priemonių turime nedelsiant. Šnekame apie visai kitos kokybės dokumentą, kuris nebūtų vien tiktai partijų susitarimas. Jį pasirašyti turėtų visi neabejingi šioms problemoms“, – sakė R. Karbauskis.

Tikimasi, kad Nacionalinį susitarimą dėl migracijos ir demografijos politikos, be politinių partijų, pasirašys darbdavių, jaunimo, profesinių sąjungų, mokslininkų, kitų asocijuotų struktūrų atstovai.

Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė pabrėžė būtinybę kovojant su emigracija susitelkti įgyvendinant Vyriausybės programos priemonių planą, kur daugiausia dėmesio skiriama jaunimui, jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, regioninei politikai, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, mokesčių naštos mažinimui, investicijų pritraukimui, regionų netolygumo mažinimui. LVŽS frakcijos narės teigimu, emigracijos problema įsisenėjusi.

„Prieš 16 metų, dar būdama nevyriausybinės organizacijos narė, pradėjau kalbėti apie sodybų tuštėjimo metą. Jis tebesitęsia ir, jeigu prieš ketverius metus organizuojant pirmą, prieš metus – antrą Kaimo parlamentą, buvo didelis dėmesys skiriamas migracijai, tačiau jokių konkrečių priemonių nebuvo imtasi. Tikiu, kad dabar sutelkus mokslininkų, verslo visuomenes, jaunimo organizacijas, nevyriausybinių ir pilietinių visuomenių iniciatyvas, kartu su politikais sugebėsime pasiekti tai, kas nebuvo daroma labai ilgai, apie dvidešimt metų. Privalome imtis priemonių, nežiūrint politinių įsitikinimų, turime būti vieningi norėdami išspręsti šitą problemą“, – kalbėjo G. Burokienė.

Migracijos komisijos nario, LVŽS atstovo dr. Mindaugo Puidoko teigimu, kalbant apie emigraciją, neatsiejama diskusijos dalimi tampa jau rytoj, trečiadienį, prasidėsiantis Didžiosios Britanijos Brexit reiškinys, keliantis nerimą lietuvių bendruomenei, gyvenančiai Jungtinėje Karalystėje. M. Puidokas sakė pritariąs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkei Daliai Henke, kad būtina atnaujinti diskusiją dėl dvigubos pilietybės. Pasak jo, čia susiduriama su pagrindiniu iššūkiu – Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad norint įteisinti dvigubą pilietybę Lietuvoje, būtina keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Ši nuostata yra Konstitucijos pirmame skirsnyje, kuris keičiamas tik referendumu.

„Referendumo įstatymas sako, kad pats referendumas dėl norimų pakeitimų laikomas priimtu tik tada, kai jame dalyvauja daugiau kaip 50 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų. Teisiškai tai įmanoma, mūsų tikslas, bandyti pakeisti Konstituciją referendumu, kuris gali tapti pirmuoju elektroniniu balsavimu Lietuvoje. Rinkimai gali ir turėtų trukti savaitę, elektroniniame balsavime būtų pritaikytos papildomos inovatyvios priemonės, galimybė pasinaudoti elektroniniu parašu, o svarbiausia – balsavime galėtų dalyvauti Lietuvos piliečiai, gyvenantys bet kuriame pasaulio krašte. Šis referendumas ir elektroninio balsavimo naujovės taip pat leistų mums pasitikrinti ir šalyje veikiančias sistemas, o tai ateityje galbūt leistų ir rinkimus vykdyti elektroniniu būdu“, – sakė M. Puidokas.

Seimo narys, kalbėdamas apie emigracijos mažinimą atkreipė dėmesį į tai, kad valstybėje turi būti susitarimas tarp valdžios, parlamentinių partijų, darbdavių ir profsąjungų, turi būti paliestos visos suinteresuotos kryptys, kad jos būtų nukreipiamos bendram tikslui. Parlamentaras pasisakė už saugios investicinės aplinkos jaunimui kūrimą, kuri padėtų startuoliams bei kurti naujus verslus, nes „tik sukūrę saugią aplinką tiek verslui, tiek jaunimui, šeimoms bei kitiems galėsime kalbėti apie tautiečių grįžimą į Tėvynę“.

Dokumentą dėl emigracijos stabdymo tikimasi parengti gegužę, tačiau laiko bus skirta tiek, kiek reikės susitarimui pasiekti.