Prieš kelias dienas sulaukiau klausimų iš socialdemokratų prezidiumo narių, ar jų lyderis su mumis kalbasi dėl galimos centro kairės koalicijos, kuri neįmanoma be Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Pasirodo, skleidžiama informacija, jog socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas esą aktyviai planuoja centro kairės koaliciją po Seimo rinkimų ir yra ėmęsis tam būtinų veiksmų, yra klaidinanti.
Nei viena iš šiuo metu valdančiąją daugumą sudarančių partijų nėra šiuo klausimus kalbėjusi su G. Palucku. Ši jo politinių veiksmų imitacija viešumoje skirta klaidinti rinkėjams ir socialdemokratų partijos žmonėms, taip jiems sudarant įspūdį, kad socialdemokratai neplanuoja po rinkimų jungtis su konservatoriais.
Tyliai paleista antis turėjo tiek nuraminti tikruosius socialdemokratus (pvz. kai kuriems iš jų, kaip V. Andriukaitis sako, konservatorių ir socialdemokratų sąjunga iki šiol atrodo kaip „didžiausia bėda Lietuvai“), tiek mobilizuoti šios politinės krypties rinkėjus.
Tik bėda ta, kad socialdemokratų ir konservatorių bei jų frakcijų Seime veiksmai rodo priešingai. Ir žmonės, kurie dar nepastebėjo G. Palucko kairės išdavystės faktų, jos realumu galės įsitikinti jau šių rinkimų į Seimą antro turo metu, kai partijos viešai pasakys rinkėjams, kuriuos kitų partijų kandidatus jos rems antrame ture.
Socialdemokratai ir jų palaikytojai turėtų užduoti klausimą, kodėl prieš trejus metus socialdemokratai pasitraukė iš valdančiosios daugumos?
Mūsų politinės programos sutapo idealiai ir galėjome dirbti be trukdžių. Be to, jie turėjo visas galimybes susitarti ne tik dėl ministrų kandidatūrų, bet ir kelti klausimus dėl Seimo Pirmininko posto. Taigi, socialdemokratinės programos įgyvendinimui idealesnių sąlygų negalėjo būti. Tačiau jaunasis konservatorius G. Paluckas nusprendė išvesti partiją iš valdančiosios daugumos 2017 m. rudenį, socialdemokratų gretose kilo nesutarimai dėl to, kad dalis socialdemokratų nesiruošė jungtis prie konservatorių formuojamos opozicijos. Antroji išdavystė sekė iš karto – socialdemokratai su konservatoriais Seime ėmė derintis balsavimus, kurie pagal savo ideologinę liniją buvo visiškai priešingi kairiesiems.
Per visus šiuos trejus metus, kada jis už kažką parsidavė konservatoriams ir suskaldė socialdemokratus, pasitraukęs iš valdančiosios daugumos, jis net nesistengė kalbėti apie centro kairės politines vertybes, kryptis, esamus ir būsimus darbus. G. Palucko užduotis buvo aiški – padėti konservatoriams, kad šie su D. Grybauskaitės palaiminimu, galėtų formuoti naują daugumą.
Į visus politinius procesus reikia žvelgti retrospektyviai, čia aiškiai matosi faktai, kaip G. Landsbergio vieša parama G. Paluckui 2017 m. pavasarį kandidatuojant į LSDP pirmininko postą. Beje, G. Landsbergis ir pirmasis pasveikino G. Palucką tuos rinkimus laimėjus. Jaunųjų konservatorių lyga ta proga dar prisiminė, kad jis buvo vienas iš jaunųjų konservatorių lyderių.
Atrodytų, kad G. Paluckas tapo socialdemokratų vedliu tam, kad juos nuvestų pas konservatorius. Tą visais įmanomais būdais stengėsi rodyti G. Landsbergis, viešoje erdvėje vis pabrėždamas apie jo ir kolegos iš jaunųjų konservatorių bendrystę, kuriai tęstis padėjo ir savų politikoje siekiančių interesų grupių atstovai.
Konservatorių ir socialdemokratų bendradarbiavimas yra akivaizdus ir balsavimų Seime metu. Praėjusią savaitę vyko balsavimai dėl dviejų iš pirmo žvilgsnio paprastų, tačiau tuo pačiu ir su vertybėmis bei žmonių gerbūviu susijusių klausimų. Vienas iš jų susijęs su vaistų kainų mažinimu – valstybinių vaistinių klausimas. Kitas – siekiantis įtvirtinti bendruomenių dalyvavimą sprendžiant mokyklų likimą.
Kad konservatoriai ir liberalai mūsų nepalaikė – man nenuostabu. Jie iš principo nepalaiko mūsų projektų, nes taip G. Landsbergis su liberalams atstovaujančiomis partijomis supranta opozicijos vaidmenį. Nebuvo ir socialdemokratų balsų, nors jų ideologijos esmė – socialinė atsakomybė, kur vietą turėtų rasti ir pačios valstybės verslumas, išlyginant rinkos netolygumus, ir bendruomenių įgalinimas, ir parama silpnesniajai pusei, šiuo atveju – siūlant didesnę konkurenciją ir didesnį vaistų prieinamumą, o vietos bendruomenėms – suteikiant papildomus instrumentus spręsti joms rūpimus klausimus.
Vertindami visa tai matome, jog po rinkimų konservatorių bei socialdemokratų partijos ir toliau dirbs iš vien, griaudamos bet kokią politinių krypčių pusiausvyrą, ideologijų įvairovę. Tad tie, kurie nepalaiko konservatorių ir balsuos už socialdemokratus, turi suprasti, kad net ir šiuo atveju jie padės konservatoriams, kurių tikslas, kad Lietuvą valdytų Gabrielius Landsbergis drauge su Ingrida Šimonyte.
Jeigu konservatoriai laimėtų Seimo rinkimus, Kaunui tai būtų blogiausias scenarijus. Kaunas šiandien yra parengęs labai daug svarbių infrastruktūros, miesto atnaujinimo projektų. Mūsų Vyriausybė, matydama jų naudą kauniečiams, užtikrina finansavimą.
Jūs turite žinoti, jog konservatoriai sieks atsiimti Kauną, todėl be jokių abejonių, būdami valdžioje, jie stabdys bet kokį finansavimą miestui, kad kauniečiai nusiviltų meru. Neleiskite to.
Mes nuo pat kadencijos pradžios palaikome merą, nes matome, kaip jo komanda keičia šį miestą į gerąją pusę. Savo gretose rinkimuose šiemet turime net keturis „Vieningo Kauno“ narius, nes suprantame, kad tai ta politinė jėga, kuri atsakinga už Kauno dabartį ir ateitį, kad Kaunas būtų girdimas visuose valstybės valdymo sluoksniuose. Didžiausia pamoka konservatoriams šiandien būtų Gabrieliaus Landsbergio neišrinkimas Kaune. Tai būtų ženklas, kad žmonės supranta ir balsuoja už ateitį, o ne už praeities sugrąžinimą, kuomet Kaunas buvo negailestingai apleistas.
Visa tai rašau, nes po kelių dienų, Jūs eisite prie balsavimo urnų ir atiduosite savo balsą. Aš kviečiu Jus pasirinkti mūsų kandidatus, nes per šiuos ketverius metus mes darėme tuos darbus, kuriuos, net neabejoju, Jūsų šeimos pajuto – kilo pensijos, įvesti vaiko pinigai, augo atlyginimai, sėkmingai susidorojome su pirmąja koronaviruso banga, mūsų šalies ekonomika bene vienintelė, aš labai viliuosi, ES šiuos metus pabaigs su pliusu. Mes ir toliau dedame pastangas, kad visa valstybės sistema tarnautų paprastiems žmonėms, o ne interesų grupėms.
Ramūnas Karbauskis
