Vidmantas MISEVIČIUS
Vis labiau auga įtampa tarp dar taip neseniai kartu į Seimą atėjusių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio ir sąjungos „Vardan Lietuvos” vadovo Sauliaus Skvernelio. Nors tiek „valstiečiai”, tik „Vardan Lietuvos” yra opozicinės partijos, sprendžiant iš jų vadovų pasisakymų, bendradarbiauti, bent kol kas, jiems nepavyks.
Gabrielius Landsbergis ir Saulius Skvernelis.
R.Karbauskis: Išdavystės anatomija
– Jums užkliuvo tai, kad S.Skvernelis viešai pareiškė, jog nebuvo jokios „valstiečių” vyriausybės.
– Tai – noras matyti tą, ko iš tikro nėra. S.Skvernelis seniai puoselėjo planus, užsitikrinus socialdemokratų, liberalų ir konservatorių paramą, palikti tuometinę valdančiąją daugumą ir faktiškai perimti valstybės valdymą. Jeigu jam tai būtų pavykę pusantrų metų būtume turėję nekontroliuojamą vyriausybę. Prezidentas nieko nebūtų galėjęs pakeisti, konservatoriai ir socialdemokratai būtų galėję tvarkytis savo reikalus, o prie valdiškų pinigų prieinantis Saulius ramiai užsiimti savo partijos kūrimo reikalais.
Galbūt jis tokių minčių turėjo ir 2016-ais, tačiau mums tai tapo žinoma 2019-ais. Būtent tuomet S.Skvernelis iš pradžių telefonu bendraudamas su Dainiumi Gaižausku, kurį laikė savo žmogumi, o vėliau ir gyvai girdint frakcijos nariams prisipažino, kad planavo suburti savo politinę partiją ir tapti nuo pozicijos nepriklausančiu premjeru. Deja, nesame išsaugoję šio pokalbio įrašų, tačiau, esant reikalui, pasirengę savo žodžius patvirtinti tikrinami su melo detektoriumi.
Jam šiuos planus sutrukdė realizuoti tiktai liga. Beje, kai Saulius susirgo, visi frakcijos nariai jį nuoširdžiai palaikė, o solidarizuodamas su juo Aurelijus Veryga netgi nusiskuto plaukus. Sauliui pasveikus nusprendėme, kad prie mirties slenksčio buvęs žmogus pasikeitė. Juolab kad jis prisipažino, jog planavo išduoti „valstiečius”, tačiau, deja, tai buvo didžiausia klaida per visą mūsų kadenciją. Netrukus supratome, kad apsirikome – savo planų S.Skvernelis neatsisakė ir tik laukė palankios progos juos realizuoti.
Partiją jis pagaliau subūrė, tačiau jos reitingai nuolat krenta ir labai gali būti, kad šis naujadaras neišsilaikys net iki kitų Seimo rinkimų. Mano nuomone, tai supranta ir Saulius, todėl jis, būdamas desperacija, bando sumenkinti jį į politiką atvedusią LVŽS ir taip sustiprinti savo silpnėjančias pozicijas.
– Jeigu seniai tai žinojote, kodėl apie tokius S.Skvernelio planus prabilote tik dabar?
– Prakalbus apie tai iškarto po Sauliaus ir jo aplinkos žmonių pasitraukimo, manau, būtume sulaukę kaltinimų kerštu. Be to, ši planuota išdavystė taip ir neįvyko, tad dabar gal irgi nebūtume šios istorijos viešinę, tačiau mus žemindamas S.Skvernelis peržengė paskutinę ribą, todėl tylėti nebegalime. Visuomenė turi sužinoti tiesą apie jo vadovaujamą partiją „Vardan Lietuvos”, kurią tiksliau būtų vadinti „Vardan valdžios”, nes būtent toks yra Sauliaus ir aplink jį susibūrusių žmonių tikslas.
– Nepaisant to, leidote jam būti premjeru.
– Sužinojus apie jo tikruosius ketinimus nemažai frakcijos narių suabejojo ar verta balsuoti už jį, tačiau tam momentui mes neturėjome kito pasirinkimo. Viena vertus mums reikėjo patirties politikoje turinčio asmens, kita – nebuvo kur trauktis, nes premjero Lietuvai vis tiek reikėjo. Nebalsavus už jo kandidatūrą galėjome sulaukti pirmalaikių rinkimų kurie mums būtų buvę labai sunkūs. Būtent todėl paraginau frakcijos narius prabalsuoti už S.Skvernelį nes situacija bet kada galėjo pasikeisti.
Tik labai nemalonu šiandien girdėti, kad esą visus šaliai svarbius sprendimus priėmė jis ir jo vadovaujama vyriausybė. Pasiūlymai buvo rengiami bendrai, o galutinį žodį vis tiek visuomet tardavo Seimas, kuriame vyravo LŽVS.
Beje, jo ir jo žmonių pastangomis nepavyko nuimti Seimo pirmininko pareigose buvusio Viktoro Pranckiečio, nes Sauliui pastarojo reikėjo savo plano realizavimui.
– Kalbate apie naująją partiją?
– Tikrai taip. Nors iškart po rinkimų jis kalbėjo, kad šnekos apie galimą pasitraukimą ir savos partijos steigimą yra tik šnekos, netrukus paaiškėjo, jog tai buvo eilinis melas. Kaip ir tai, kad esą 2016 metais aš lankydamasis su juo pas tuometinę prezidentę Dalią Grybauskaitę siūliau į premjerus išvis nieko bendro su mūsų partija neturinčią Ingridą Šimonytę. Tai kodėl tuomet ne Gabrielių Landsbergį ar Andrių Kubilių? Tai yra akivaizdus, giliai į santykius su konservatoriais įklimpusio Sauliaus, melas.
Beje, jis ir pats neslepia, kad praėjusioje kadencijoje labai daug ką derindavo su G.Landsbergiu. Paradoksas, bet jis su konservatorių pirmininku susitikinėjo dažniau negu su manimi – tuometinės savo partijos vadovu. Šiandien jų bendrystė dar labiau akivaizdi, nes naujoji Sauliaus partija visuomet balsuoja taip, kaip naudinga konservatoriams.
– Gal buvo ir daugiau „kabliukų”?
– Pastaruoju metu į viešumą iškylą vis daugiau keistų sandorių. Tarkim su mumis nederinta dalinė „Igničio” privatizacija. Seimo valdanti dauguma apie tai nieko nežinojo, nes mes tam būtume prieštaravę. Pažiūrėjus į kaimynus latvius ar estus pamatysime, kad pas juos tokios įmonės liko valstybės žinioje. Darant tai turi būti kokia nors prasmė.
Šiuo atveju buvo pritraukta 400 mln. eurų – juokinga suma, kuri nieko iš esmės nesprendžia. Pinigais ar skaidrumo prasme jie nieko nepadarė, tačiau apribojo valstybės galimybes kontroliuoti „Ignitį” nes 30 proc. jo akcijų valdantys privatūs asmenys turi teisę į pelną ir gali apskųsti bet kokį bandymą panaudoti įmonės lėšas visuomenės naudai. Specialistai sako, kad tai buvo nusikaltimas prieš Lietuvos visuomenę.
Šiuo metu žiniasklaida atlieka ir daugiau tyrimų, tad labai gali būti, kad sužinosime ir daugiau įdomių dalykų, nes kai kurie niuansai yra labai svarbūs. Be to, jie suteikia daugiau informacijos apie S.Skvernelio ir konservatorių santykius.
Dar priminsiu, kad Saulius niekada negindavo partijos. Konservatoriai mus, partiją, nuolat puldavo, tačiau S.Skvernelio vadovaujama vyriausybė visuomet stengėsi laikytis nuošaliai. Nepaisant to, visi esminiai sprendimai buvo priimami sunkiai dirbančio Seimo, kuriame daugumą turėjo LVŽS, pastangomis, o tuo pat metu Saulius tvarkėsi savo reikalus.
– Kaip matote šiandieninę situaciją?
– Manau atsakymą duos savivaldybių rinkimai, nors jau dabar akivaizdu, kad nėra taip, kaip Saulius tikėjosi – jį supantys žmonės bet kada gali išduoti taip kaip savo laiku išdavė jis. Be to jis „pamiršo”, kad mes, LVŽS, ne tik atvedėme jį į politiką, bet ir padėjome sudalyvauti pilnai mūsų partijos finansuotuose prezidento rinkimuose. Buvo akivaizdu, kad įveikti Gitano Nausėdos Sauliui nepavyks, bet jis, nepaisant to, kad pasiekė tikrai aukštų rezultatų, vis tiek ant mūsų supyko, o dabar dar mus žemina.
Reaguojant į tai tenka pripažinti, kad S.Skvernelis kolaboruoja su dabartiniais valdančiaisiais, o jo partija, kaip jau minėjau, turėtų vadintis „Vardan valdžios”. Tad labai svarbu, kad per artėjančius rinkimus žmonės neapsigautų. Jeigu kažkam jis toks patinka – išdavikas, liberalas – tai jų pasirinkimas, tačiau jie privalo tai žinoti.
– Apibendrinant – šiandien apie opozicijos bendradarbiavimą galima pamiršti?
– Ir ne tik opozicijos. Saulius visuomet prieštaravo bet kam, ką siūlė ir šalies prezidentas. Manau, tai buvo jo kerštas už pralaimėtus rinkimus, o visos kalbos apie skaidrumą ir vertybes tėra viešųjų ryšių akcija.
Sakant paprasčiau, balsuoti per rinkimus už S.Skvernelį yra tas pats, kas balsuoti už konservatorius nes jie yra tampriai susiję. Manau, kad paviešinus šią informaciją jis viską neigs, tačiau pasikartosiu – tiek aš pats, tiek tie žmonės, kurie tai girdėjo, esame pasirengę pasitikrinti su melo detektoriumi. Jam to daryti nesiūlau nes abejoju ar jis praeitų, todėl siūlyčiau Sauliui pasiaiškinti, kodėl jis taip nekentė „valstiečių”, mūsų propaguojamų vertybių ir kodėl taip elgėsi.
Esu žmogus pragmatiškas ir dėl Lietuvos pasirengęs daug kam, tačiau kai Saulius pradėjo meluoti apie 2016 metus, mus pradėjo žeminti ir niekinti, jis galutinai „sudegino tiltus”. Kaip dabar turėčiau įtikinti savo frakcijos žmones dirbti su juo?
Dar didesnė problema yra vertybės. Saulius ir jo dabartinė komanda yra liberalai. Socialdemokratai irgi šiandien yra liberalai, kuriems tinka ir narkotikų įteisinimas, ir partnerystės, ir Stambulo konvencija. Kaip „valstiečiams” su jais dirbti? Šiandieniniame Seime sukurti alternatyvios vyriausybės nėra įmanoma. Tad belieka tikėtis žmonių sąmoningumo ir to, kad jie per ateinančius rinkimus atsirinks kas yra kas ir nebekartos ankstesnių klaidų.
S.Skvernelis kaltinimus neigia
Naują partiją įsteigęs politikas „valstiečių” lyderio kaltinimus bando atmesti, sakydamas, jog R.Karbauskis meluoja.
„Sudėtinga komentuoti patologinį melagį, kurio dviejuose teiginiuose yra trys prieštaravimai”, – tikino S.Skvernelis. Taip pat buvęs premjeras pateikė įdomų faktą, sakydamas kad iš „valstiečių” partijos jis buvo išmestas, nors niekada nebuvo jos nariu. „Tai jų partija pasinaudojo manimi ankstesniuose Seimo rinkimuose, o kai tapau nereikalingas tiesiog išmetė. Visi šiandieniniai pikto ir pagiežingo R.Karbauskio pasisakymai yra melas ir vaidyba”, – oponavo S.Skvernelis.
Paklaustas, ar neketino kurti savo partijos, buvęs premjeras teigė, kad tokių minčių niekada neturėjo, tačiau naują partiją vis tiek įkūrė. „Tokių minčių niekada nebuvo, bet atsirado būtinybė. Ir dabar man keista girdėti, kai į asmeniškus linkęs R.Karbauskis mūsų partiją kaltina kolaboravimu su konservatoriais”, – atkirto S.Skvernelis.
Taip pat politikas pasakė kitą įdomų faktą, bandydamas apeliuoti į tai, jog „valstiečiai” išgelbėjo A.Kubiliaus vyriausybę, bet užmiršo tai, kad A.Kubiliaus valdymo metais „valstiečių partija tuo metu Seime frakcijos neturėjo, o Ramūnas Karbauskis Seimo nariu nebuvo. „Jis kažkodėl „pamiršo” kas išgelbėjo A.Kubiliaus vyriausybę, kas pritarė žmonių pensijų nurėžimui ar skolinimuisi už didžiules palūkanas.
Pamiršo, kaip siūlė premjerės postą I.Šimonytei ar siekė bendradarbiauti su Viktorija Čmylite-Nielsen. Netgi šių metų biudžetas Seime buvo patvirtintas „valstiečių” balsais, taip išgelbėjant nuo nemalonumų į balsavimą pavėlavusį konservatorių lyderį G.Landsbergį.
Du metus iš mūsų pusės nebuvo jokios reakcijos, nepasakėme apie „valstiečius” blogo žodžio, bet dabar pasiekta ta riba, kai teks pateikti įrodymus apie jų indėlį į konservatorių sėkmę. Žmonių atmintis trumpa, tačiau, laimei, dokumentai išlieka.”, – teigė Saulius Skvernelis.
