Rūta, ar galėčiau Tave plakti šiandien kartu su visais? Negalėčiau, nes šiandien turi tai, ko pasiekei ir tai ir tai Tavo atlygis. Rašau tau važiuodama šešioliktą kartą kiek duobėtu Ariogalos keliu, kuris man visada bus partizanų pasipriešinimo simboliu.
Esu čia beveik kasmet nuo tos dienos, kai supratau, kad lietuviai mano broliai ir seserys, kad Lietuva tai ir mano žemė, kad laisvė yra tai, kas gyvena širdyje ir ko neiškeisi į šlovę ir pinigus.
Atsimenu kiekvieną akimirką, kiekvieną naują kartą čia, kai atsistoju ant kapinių kalno ir apačioje matau nuostabią Dubysą, ore tvyro kažkas, kas gali akimirkai sustabdyti širdį ir pavergti bet kurio skeptiko sielą, bet kurio žmogaus, kurio šeimose buvo kalbama apie partizanus. Tai laisvės ir stiprybės skonis. Tai jausmas tarsi muzika, kurios Tu negirdėjai, arba jos klausytis nenorėjai.
Tau Rūta, to nesuprasti, nes niekada niekas iš Tavo artimųjų greičiausiai nelaikė ant rankų mirštančio mylimo žmogaus, kuris pasirinko laisvę. Nei Tu, nei Tavo artimieji nejautė jo kraujo šilumos ant savo rankų, o Tavo ašaros jo kraujo nenuplovė.
Tu kaip Ikaras skridai aukštai, bet Tavo skrydžiui kaip ir Tavo saulei pritrūko to, kas šiandien šildo mus visus – šviesios vilties, karšto pasitikėjimo ir dėkingumo tiems, kas laikėsi ir tikėjo. Ir dabar visai nesvarbu, kas jis buvo, ar bajoraitis, ar valstietis, ar batsiuvys.. Rūta, jis ten buvo ir jis tikėjo, jis darė tai, kas Tau neduota- ginė savo Lietuvą karštai tikėdamas ir beatodairiškai atiduodamas save. Tai tas, kuris veiksmais ir mintimis buvo už tai, kad čia – mano ir Tavo žemėje nebūtų tų, kas šiandien ploja atsistojęs Tavo knygai.
Suprantu Tavo pasirinkimą, ji padarei iš puikybės ir pernelyg akinančio pasitikėjimo savimi.
Neploju Tau eilinį kartą.. Rūta, supranti, bet ir nededu paskutinio akmens, kuris uždengs Tavo akis bei neleis pamatyti Dubysos, ošiančių apie laisvę miškų ir sušlapusių jaunų šauliukų, einančių uždegti žvakutes.
Nuvažiuok ten Rūta, pamatyk, pajausk ir išgirsk Laisvės muziką pati. Tai padeda suprasti ir pasukti keliu, kurį kažkada rinkosi jie, kuriuo siekiame eiti mes ir kuriame atsiras vietos Tau. Nepaslysk daugiau. Eik Laisvės ir meilės savo šaliai keliu!
Renata Underis Facebook
