Keli šimtai žmonių Vilniuje trečiadienį protestavo prieš sostinės valdžios sprendimus atsisakyti pareigūnų Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atminimo įamžinimo dėl jų numanomo prisidėjimo prie susidorojimo su žydais Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.
Mitingo prie Karaliaus Mindaugo paminklo Vilniaus centre dalyviai ragino sugrąžinti K. Škirpos alėjos pavadinimą ir vėl pakabinti J. Noreikos atminimo lentą ant Vrublevskių bibliotekos už priešinimąsi sovietinei okupacijai.
Žmonės nešėsi Lietuvos trispalves ir plakatus su šių istorinių asmenybių portretais bei užrašais, peikiančiais Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir Lietuvos žydų bendruomenę dėl visuomenės kiršinimo ir taip pasitarnaujant Rusijai.
Raimondas Navickas
Grėsmė praėjo, Sinagogą ir beigelių krautuvę galima vėl atidaryti. Grįžau iš mitingo su puikia žinia – Faina Kukliansky ir Renaldas Vaisbrodas liko gyvi, nei vienas LŽB funkcionierius nenukentėjo!
Dabar rimtai: mitingas buvo kaip reta puikus.
Nusisekė visomis prasmėmis. Ir oras, ir dalyviai, ir kalbėtojai, ir dainininkai, ir susipratę pareigūnai – ir net etatiniai žydų bendruomenės ir užingridų provokatoriai – viskas buvo taip, kaip turi būti!
Oratoriai nepiktnaudžiavo kalbomis, rėžė esmę trumpai drūtai ir nenuobodžiai.
Kalbėjo Arvydas Juozaitis, Jonas Burokas, Stanislovas Buškevičius, Sakalas Gorodeckis. Pasisakęs Seimo narys Mindaugas Puidokas susilaukė šiokio tokio nepasitenkinimo iš publikos, bet buvo vienintelis parlamento atstovas. Kiti pasidrovėjo ateiti ir užlipti ant tribūnos. Jų bėda.
Muzikinėse pauzėse dainavo „Poliarizuotų stiklų” Šarūnas Mačiulis bei bardas Povilas Girdenis su Diktatūros koveriu (jei ko nenugirdau, patikslinkite komentaruose). Labai smagiai ir kabinančiai.
Bet man asmeniškai labiausiai iš visų kalbėjusių patiko pačioje pabaigoje Sakalo ekspromtu ant scenos pakviestos Čikagos gyventojos, Pasaulio teisuolių dukters ir Sausio 13-tą žuvusio Tito Masiulio tetos Ligija Tautkuviene pasisakymas.
Susakė motera apie lietuvių-žydų santykius istorinės atminties kontekste viską tiksliai, aiškiai, korektiškai ir nevyniodama į vatą, kaip nūnai pas mus įprasta. Pastatydama orią Lenkijos elgseną su suįžūlėjusiais Holokausto industrijos komivojažieriais mūsų skystaklyniams politikieriams už sektiną pavyzdį.
Puikiai ir kietai!
O dar smagiau, kai pradėjęs taginti vardą tekste supratau, kad ponia Ligija yra pas mane FB drauguose. Labai dėl to malonu!
Dalyvių , kaip rugpjūčio viduriui, buvo labai daug. Keli šimtai!
Publika labai įvairi – politikai, senimas, moterys, baikeriai, jauni tėvai, jaunimėlis, vaikai. Bendra atmosfera buvo labai gera ir draugiška.
Buvo ir pasaulio galiūnas Nr.1 Žydrūnas Savickas BIG Z, buvo ir žinomi konservatorių žmonės, kurių vardų neminėsiu dėl viso pikto. O tai maža kas.
Prof.V. Radžvilo nemačiau, tačiau Vytautas Sinica dalyvavo, tai kaip ir atstovautas.
Kol tėvai mitingavo, mažesni vaikai smagiai čiaužė nuo Karaliaus Mindaugo granitinio postamento. Pasirodo, puikiai tam tinkamas daiktas. Baikerių motociklai tyliai rymojo netoliese.
Daugiausiai piktų žodžių ir kandžiausių plakatų susilaukė meras Šimašius. Pasigailėjimo jam nebuvo jokio. Kremliaus tarnas – švelniausias epitetas. Vyti lauk šlapiais skurliais per nugarą iš mero posto – dažniausias palinkėjimas.
Antroje vietoje pagal „populiarumą” pasisakymuose bei plakatuose – Lietuvos žydų bendruomenės funkcionieriai. NE žydai, kaipo tokie, o būtent LŽB ir konkrečiai Faina bei Renaldas. Mitingo dalyviai nepasidrovėjo pavadinti jų tikraisiais vardais.
Na ir dar labai nepagarbiai ir pašaipiai buvo minimas „Misteris Atsiprašau, gal dar ko pageidaujate?”, t.y. iš komjaunimo funkcionierių persikvalifikavęs amžinasis URM ministras ponas Linas Linkevičius.
Dalyvavo ir beveik visi tradiciniai tautinių renginių provokatoriai – išskyrus tik prof.Dovydą Katzą. Matyt, atostogauja žmogelis, kitaip tikrai nebūtų praleidęs progos.
Užtat vos ne jėga ant scenos veržėsi Izraelio vėliavą apsigaubęs ir peraugusiu damsku šuneliu nešinas Danielius Lupshitzas.
Tik policijos pareigūnams vos ne vos pavyko įtikinti ribų nebejaučiantį užsienio pilietį, kad jam nedera kiekvienose vestuvėse būti nuotaka, o laidotuvėse nabašniku.
Vienžo, „Lietuvos patrioto” vaidmenį pamėgęs D.Katzo draugas nusiramino tik atokiau nuo mitingo susiradęs Info TV žurnalistus, kuriems pusvalandį kažką energingai pasakojo į kameras, mosikuodamas rankose laikomu šunėku. Matyt vėl sekė pasakas apie savo begalinę meilę Lietuvai ir didžią neapykantą jos didvyriams Škirpai bei Vėtrai.
Du tradiciškai sijonuoti-sukneliuoti Katzo komandos nariai šį kartą dalyvavo persirengę vyrais:
Markas Adamas Haroldas suko ratus ant paspirtuko, o tas nuolatinis sijonuotas fotografas landžiojo tarp dalyvių su aptemptomis kelnėmis. Fotografavo dalyvius Katzo ir Zuroffo archyvui.
Na ir atokiau su antilietuvišku plakatu stovėjo negausi LŽB provokatorių komanda. Niekas jų nei puolė, nei skriaudė, nei lindo aiškintis.
Iš egzotiškų dalyvių buvo viena įspūdingų formų juodaodė panelė. Labai viskuo domėjosi, fotkino, bet paskui dingo. Matyt, turistė pro šalį ėjo.
Trumpiau tariant – puikiai praleidau vakarą. Kas nebuvo, tas daug prarado.
—————–
Geras, kartu ir kandus, bet ir satyrahunoriškas straipsnelis. Man ypač patiko ta vieta kur rašoma apie fainos ir putino parankinio parankinį (Mano AtA tėvas, mėgęs humorą, mėgstantiems susireikšminti asaboms turėjo pavadinimą- „kunigo berno brolis”. Atseit labai „svarbus” asmuo.). Šis asmuo, norėdamas atrodyti žmogiškesniu, panaudojo „damų” su šuneliu maskavimosi priemonę, kuri galų gale pavirto jų profesijos požymio vienu iš elementų. Gaila, kad Lietuvoje- kitaip negu kitur. Pvz. prostitucija- uždrausta, o politinė prostitucija klesti.