O Kriviui Krivaičiui paminklas bus? Monumentai senobės religiniams autoritetams už valdiškus pinigus
Anonimas tolerantiškame 15min. portale kalbina Vilniaus Mero jewish adviser’į Danielių Lupšitz’ą dėl nūnai madingo kai kurių menkiau išprususių lietuvaičių tarpe judofilinio apsėdimo.
Šiuo atveju – apie Kėdainių miesto galvų užmanymą užrioglinti Senamiestyje paminklą ….XVIII a. rabinui Elijahu’i, tapusiam specifinės ortodoksalaus judaizmo atšakos dvasiniu autoritetu. Mūsuose žinomam, kaip Vilniaus Gaonas.
Iškart sakau, jog visiškai pritariu D.Lupšitz’ui dėl jo kategoriškos nuomonės, kad šis kėdainiškių sumanymas yra visiška kvailystė ir elementaraus neišprusimo išdava. Kurio realizavimas dar ilgus metus stebins ir juokins vietos gyventojus ir užsienio svečius.
Tačiau mano pozicijos pagrindas yra kardinaliai kitoks, nei D.Lupšitz’o. Pastarasis tekste vis argumentuoja tuo, kad pagal klasikinio judaizmo religijos, kurios žymus veikėjas ir buvo minėtasis Gaonas, kanonus negalima kurti skulptūrinių žmogaus atvaizdų. Panašiai, kaip ir fundamentalaus islamo atveju.
Todėl gerbiamasis Danielius rekomenduoja alternatyvų monumentams bei skulptūrinėms kompozicijoms Vilniaus Gaono pagerbimo formatą. Jis siūlo ….studijuoti jo raštus Lietuvos universitetuose bei mokyklose.
Aš nejuokauju – štai citata:
„– Siūlyčiau Gaono atminimą įprasminti jo raštus studijuojant mokyklose ar bent jau universitetuose. Mes visi sakome Gaonas, tačiau ar bent vienas žmogus žino, ką jis parašė, ką komentavo, kodėl jis toks žinomas visame pasaulyje. […]
Aš lenkiuosi ir nuimu kepurę prieš Shakespeare’ą. Tačiau judaizme Gaonas nepalyginamai garsesnis bei įtakingesnis už šį pasaulinio garso klasiką. O tai, jog apie šį žmogų Lietuvoje beveik nieko nežinoma – didžiulė gėda. Mokyklose studijuojami lietuvių rašytojų kūriniai, tačiau užmirštamas čia gimęs, augęs bei gyvenęs pasaulinio garso šviesulys.”
————-
Bandau įsivaizduoti – kaip tai galėtu atrodyti: XVIII a. kabalisto ir Talmudo komentatoriaus raštų, skirtų specifiniams klausimams itin siauroje konkrečios religinės tradicijos srityje, studijos lietuvių ir lenkų mokyklose bei universitetuose.
Juk čia maždaug tas pats, kaip rimtu veidu gilintis į kokių Bizantijos scholastų postringavimus apie tai, kiek plunksnų yra angelų sparnuose ir kokios jos spalvos , t.y. XXI a. kontekste absoliučiai beprasmis užsiėmimas. Žinoma, jeigu nekalbame apie litvakiškų ješivų mokinius bei universitetinius religijotyros mokslininkus, tyrinėjančius judaizmą.
Nes ko labiausiai pasigendu mūsų viešojoje erdvėje – tai aiškaus supratimo: kas buvo tas Vilniaus Gaonas, kokiame kontekste jis yra žinomas pasaulyje ir kam jis yra svarbus bei autoritetingas, kalbant apie XXI a. pradžios realijas.
Pakanka pasižiūrėti į straipsnį, jog suvokti, koks menkas ir tolimas nuo tikrovės tas suvokimas yra pas tą 15min. anonimą:
„…pastatyti paminklą čia gyvenusiam pasaulinio garso žydų išminčiui Elijahui ben Šlomo Zalmanui, labiausiai žinomam Vilniaus Gaono kreipiniu. […]
…. bene žinomiausiam litvakų atstovui, filosofui bei nenuginčijamam judėjų autoritetui Elijahu ben Šlomo Zalmanui
[…] kuris, pasak idėjos autorių, turėtų įamžinti Kėdainiuose gimusį bei išsilavinimą pas vietos rabiną įgijusį jauną berniuką Eliją. Juk čia, Kėdainiuose, prasidėjo būsimo Vilniaus Gaono kelias į pasaulinę šlovę bei pripažinimą.”
————
Pradėkime nuo to, kad rabinas Elijah’as Kėdainiuose negimė. Visai priešingai – jis gimė ir augo dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
O Kėdainiuose 7-metis judaizmo genijus buvo atsidūręs labai trumpam – pasimokyti pas vietos rabiną. Kadangi labai greit paaiškėjo, kad mokinys Talmudo išmintis perkando geriau, nei pats mokytojas, tos studijos nutrūko ir Elijahus grįžo pas savo tėvą – irgi garsų rabiną – studijuoti šventųjų raštų savarankiškai.
Tai tiek tų Vilniaus Gaono sąsajų su Kėdainiais – pusmetis pasitrynimo pas vietos rabiną septynerių metų amžiuje. UPD. Dar, berods, kokius metus pas uošvį užpečkyje būdamas 18-kos Kėdainiuose gyveno.
Tai čia apie Kėdainius. O jeigu apie Lietuvą ir pasaulį, tai stebina 15min. anonimo nusikopypeistinti iš judaizmo apologetinių tekstų hiperbolizuojantys epitetai – „pasaulinio garso žydų išminčius”, „žinomiausias litvakų atstovas, filosofas bei nenuginčijamas judėjų autoritetas”, „pasaulinė šlovė ir pripažinimas”.
Reikia patikslinti vardan teisybės, kad Vilniaus Gaonas išties yra plačiai žinomas bei autoritetingas. Bet …tik itin siaurame religingų ortodoksalių judėjų-mitnagedų tarpe.
Nei chasidams, nei pasaulietiškiems žydams jis joks nei autoritetas, nei bent kokios reikšmės turintis religinis veikėjas.
Jau nekalbant apie taikius pasaulio gyventojus, nepriklausančius žydų tautai. Kuriems šis judaizmo specifinės pakraipos religinis autoritetas ir jo kabalistinė-talmudinė kūryba neturėjo, neturi ir negali turėti jokios įtakos.
Vadinti rabiną Elijahų, įnirtingai kovojusį su Žydų apšvietos Haskala veikėjais ir savo raštuose niekinusį visokias filosofijas ir smerkusį patį Maimonidą už pasidavimą pagundai užsiimti tokiais niekais, „filosofu” ir „mokslininku” yra komiška.
Taip, tai buvo neeilinės galvos vyras, bet ji buvo panaudota tam, kad jos savininkas taptu religiniu veikėju ir XVIII a. savo kartos lyderiaujančiu rabinu.
Kitaip sakant, jo intelektualinis palikimas šiame pasaulyje yra svarbus tik palyginmus nedidelei ortodoksaliai religingų žydų grupei ir de facto neturi jokios reikšmės pasaulietinės žydų kultūros kontekste.
Gi lietuviams, gudams bei lenkams tas jo intelektualinis palikimas kabalos ir judaizmo srityje, kaip ir visa energinga veikla kovojant su chasidais bei haskalos atstovais neturi absoliučiai jokios reikšmės.
Lietuvos istorijos kontekste Vilniaus Gaonas tėra XVIII a. rabinas, ano meto žydų bendruomenės dvasinis lyderis. Ir tik tiek. Kuris tikrai nėra „žinomiausias pasaulyje litvakas”, jei tuo žodžiu nevadiname tik ortodoksalių judaistų-mitnagedų mažumą žydų tarpe.
Todėl nematau jokių minimaliai rimtų priežasčių XXI a. pradžioje Lietuvoje kurti ir puoselėti to XVIII a. judaizmo religinio veikėjo kultą.
Jei jau norima plėtoti tai, ką prof.D.Katz’as pašaipiai vadina „mirusių žydų kultu”, tai tikrai Lietuvos istorijoje galima surasti žydų veikėjų, kurių veikla labiau prisidėjo prie pasaulio kultūros ar mokslo, nei visą gyvenimėlį Kabbalos ir Talmudo išmintį studijavusio rabino Elijah’aus.
Ir tuomet bus galima statyti jiems monumentus nekreipiant dėmesio į tuos fundamentalių islamistų-judaistų draudimus vaizduoti žmonių atvaizdus, dėl kurių taip būgštauja gerbiamas Danielis Lupšitz’as.
#MirusiųŽydųKultas
#AjatollaVilniausGaonas
#KabbalosStudijosUniversitetuose
Veidaknygė