2023 m. liepos 15-16 dienomis Latvijoje lankėsi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovų delegacija, kurios tikslas buvo susipažinti su Latvijos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų veikla, idėjomis bei bendradarbiavimo galimybėmis. Taip pat vienas iš kelionės tikslų buvo susipažinti ir su Latvijos istorijos ir kultūros paminklais, laisvės kovų vietomis, muziejiniais eksponatais bei prisiliesti prie pirmojo Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos gyvenimo takų/vietų Jelgavoje.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovų išvyką į Latviją organizavo LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila.
LPKTS delegacijos atstovai kartu su latvių politinių kalinių ir tremtinių organizacijų nariais lankėsi Duobelės r. Ylės partizanų bunkeryje, kuriame buvo sugiedoti Lietuvos ir Latvijos himnai, padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.
Pastebėtina, kad latvių ir lietuvių laisvės kovotojai kartu kovodami prieš sovietų okupantus 1948 m. Ylės miškuose pasistatė didžiausią Baltijos šalyse partizanų bunkerį. Tuo metu bunkeryje buvo apsistoję 25 partizanai, tarp kurių – 9 lietuviai.
Lietuvių ir latvių kovotojų tragiškas mūšis su okupantais įvyko 1949 m. kovo 17 d. Lielaucės miške tarp Ylės ir Zebrenės kaimų.
Bunkeryje gyveno ir Latvijos didvyris Karlis Krauja. Vykstant mūšiui, jo bunkeryje nebuvo, todėl tada liko gyvas, žuvo vėliau.
Po žiauraus, kelias valandas trukusio mūšio Ylės bunkeryje žuvo latviai: Janis Buls-Peteris, Peteris Klovinis-Mičmanis, Erikas Brauzinis-Kapteinis, Arnoldas Reide-Vilnis, Haris Jakobsonas- Misteris, Voldemaras Silinis-Mikus, Arnoldas Graudinis-Janka, Alfredas Škelė-Džonis. Šiame bunkeryje žuvo ir lietuvių: Benediktas Povilaitis-Benis, Jonas Ratkus-Jurginas, Alfonsas Krikščiūnas Šermukšnis, Kazys Krikščiūnas-Smilga, Jonas Krikščiūnas-Neiranas, Anicetas Rutkus-Tervinskas ir Pranas Gelažius-Klonis, Direktorius. Iš žuvusiųjų jauniausiam buvo 19, o vyriausiam – 48 metai.
Amžina garbė Latvijos ir Lietuvos Didvyriams!
Nuotraukos iš Ylės partizanų bunkerio ir jo aplinkos.
