Sausio 14 d. Klaipėdos rajone, Priekulėje vyko Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva šimtmečio paminėjimas.
Minėjimo metu Klaipėdos raj. savivaldybės atstovai iškilmingos ceremonijos metu įteikė Mažosios Lietuvos vėliavas.
Renginyje buvo pristatyta ir rašytojos, Gargždų miesto garbės pilietės Editos Barauskienės knyga ,,Šimtas metų po vienu stogu: Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui“. Šventės dalyviai taip pat išgirdo knygotyrininko, kultūros istoriko, prof. habil. dr. Domo Kauno pranešimą „Ar Klaipėdos kraštas buvo prijungtas ar suvienytas su Lietuvos Respublika? Lemtingi 1923 metų sausio dienų įvykiai“, o muzikinius kūrinius dovanojo kompozitorė, dainų atlikėja ir kūrėja Raminta Naujanytė-Bjelle.
VšĮ Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis pasveikino visus minėjimo dalyvius ir įteikė SANTARAI-110 atminimo ženklą rašytojai Editai Barauskienei.
Renginį vedė istorikė dr. Silva Pocytė.
****
Sausio 15 d. Klaipėdoje, Pilies muziejaus Konferencijų salėje buvo atidaryta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“. Paroda skirta paminėti LR Seimo paskelbtus 2023 -uosius Klaipėdos krašto metus.
Klaipėdos krašto suvienijimas su Lietuvos valstybe – vienas reikšmingiausių įvykių XX a. šalies istorijoje, turėjęs didelės įtakos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai. 1923 m. Lietuvos Respublika parodė, kad gali sėkmingai bei veiksmingai ginti savo interesus: Lietuva tapo jūrine valstybe.
Parodoje pirmą kartą pristatomas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos deklaracija/pareiškimas – Tilžės Akto originalas.
Parodoje siekiama pristatyti 1923 m. politinius įvykius, vertinti Klaipėdos krašto įtraukimo į Lietuvos valstybę aplinkybes bei pateikti ir tam tikrą istorinį, kultūrinį foną.
Istorinis vaizdinis pasakojimas sudaro galimybę parodos lankytojui retrospektyviai pažvelgti į Mažosios Lietuvos regioną, XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje gimusius kultūrinius kontaktus, Didžiojo karo iššūkius, Klaipėdos krašto padėtį 1919–1922 metais, atkurti 1923-ųjų įvykius bei papasakoti apie asmenybes, nulėmusias Mažosios Lietuvos tam tikros dalies ateitį.
Parodoje naudojama ne vieną dešimtmetį įvairiuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose, privačiuose rinkiniuose sukaupta dokumentinė, kartografinė, ikonografinė medžiaga. Tekstinę, vaizdinę informaciją papildo autentiški eksponatai: reliktai iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Ypatingosios rinktinės karininkų 1923 m. sausio įvykių metu naudotas žemėlapis, Jono Polovinsko Budrio (1889–1964) asmeninis pistoletas bei jo užrašyti atsiminimai 1937 m., unikalios nuotraukos ir kiti socialiniai artefaktai.
4pu6ac
Bravo priekuliškiams ir klaipėdiečiams, kad prisimena ir pamini šią svarbią datą ir įvykį – Klaipėdos krašto susijungimą su Didžiąja Lietuva. Tai labai svarbus įvykis Lietuvos istorijoje, kurio net neįmanoma pervertinti. Deja, kita Lietuvos dalis šios datos nepaminėjo, sostinėje tylu ir ramu, nė žodelio apie tai ir iš valdžios pusės. O juk 100 metų tokiam svarbiam valstybės ir Tautos įvykiui. Valdžia mūsų istorijai, tautiškumui, patriotiškumui ir pan. dalykams yra visiškai abejinga. O juk tai yra Tautos gyvavimo pagrindas. Valdžiai terūpi kanapės, kažkokios neaiškios santuokos, Stambulo konvencija, alkoholio ir narkotikų vartojimo liberalizavimas, „niezabudkių” diegimas į lietuvio sąmonę, nors niekas nežino ką jos reiškia. Gyvename kaip kokiame durnių laive, kurio kapitonas (valdžia) nežino kur plaukiame ir kur norime plaukti. Kiek tai gali tęstis?