Rugpjūčio 11 d. Vilniuje, Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje buvo atidaryta dokumentų ir artefaktų paroda „Laisvės žvalgas“ apie legendinį Lietuvos partizaną Juozą Lukšą-Daumantą, kurio gimimo 101-ąsias metines paminėjome rugpjūčio 4 d.
Paroda, sukurta Juozo Lukšos 100-mečio proga, kuri visus metus keliavo po Lietuvą. Unikalioje erdvinės mozaikos formos parodoje dinamiškai sudėlioti nuotraukų ir dokumentų fragmentai, meilės laiškų nuotrupos, žemėlapiai atveria esminius šio Laisvės kovotojo gyvenimo ir kovos akimirkas.
Parodos pristatyme dalyvavo LR Krašto apsaugos ministerijos viceministras Žilvinas Tomkus, Juozo Lukšos artimieji – brolio Antano, taip pat buvusio partizano, dukra Dalia Maciukevičienė ir sūnus Kęstutis Lukša.
Parodą pristatė Prienų krašto muziejaus direktoriaus pavaduotoja Ernesta Juodsnukytė.
Paroda parengta Prienų krašto muziejaus kartu su partneriais bei rėmėjais tarp kurių buvo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Juozas Lukša į pasipriešinimo kovas įsitraukė nuo pat sovietinės okupacijos Lietuvoje pradžios, kuris konspiracijos tikslais turėjo daug įvairių slapyvardžių: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Miškinis, Mykolaitis ir kt. Juozo Daumanto slapyvardžiu parašė atsiminimų knygą „Partizanai už geležinės uždangos“.
Per pirmąją sovietų okupaciją priklausė studentų rezistencinei grupei, buvo suimtas ir kalintas, prasidėjus SSRS ir nacių Vokietijos karui, išsivadavo. Dalyvavo antinaciniame judėjime.
1944 m. Lietuvoje prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, kartu su kitais šeimos nariais dalyvavo rezistencinėje kovoje. Priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei, buvo pogrindžio laikraščio „Laisvės Žvalgas“ redaktorius, ėjo rinktinės vado pavaduotojo, štabo viršininko, vėliau – Birutės rinktinės vado ir kitas pareigas.
Juozas Lukša partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per sovietų saugomą valstybės sieną, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams pateikė informaciją apie rezistencinę kovą Lietuvoje.
1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė J. Lukšą savo atstovu užsienyje. 1950 m. desantu grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas LLKS Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku.
1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis J. Lukšai suteikė Laisvės kovos karžygio garbės vardą ir apdovanojo 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.
1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo sovietų agento/kolaboranto išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu. Palaikų užkasimo vieta nėra nustatyta.
