Suomija šešis šimtmečius, iki 1809-ųjų, priklausė Švedijai, vėliau tapo Rusijos Didžiąja kunigaikštyste. Tokia padėtis išliko iki 1917-ųjų, bet baigiantis I pasauliniam karui ir byrant carinės Rusijos imperijai šalis tapo nepriklausoma.
Sovietų Rusija 1918 m. pripažino Suomijos nepriklausomybę, bet šiai Šiaurės šaliai teko atremti didžiosios kaimynės-SSRS agresiją per 1939–1940 metų Žiemos karą. Suomija taip pat kovojo su SSRS nuo 1941 metų birželio iki 1944 metų rugsėjo, kad nebūtų okupuota komunistų.
Šalis turėjo sumokėti dideles reparacijas SSRS ir visam laikui perduoti jai 10 proc. savo teritorijos – rytinę Karelijos dalį
1947 m. Paryžiaus sutartimis buvo pripažintas Suomijos pralaimėjimas II pasauliniame kare. Šalis turėjo sumokėti dideles reparacijas SSRS ir visam laikui perduoti jai 10 proc. savo teritorijos – rytinę Karelijos dalį.
2021 m. gruodžio 6 d. Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Muzikos salėje vyko Suomijos Nepriklausomybės 104-ųjų metinių paminėjimas.
Minėjimo dalyvius sveikino ir savo mintimis dalinosi Lietuvos-Suomijos draugijos Kauno skyriaus koordinatorius doc. dr. Romualdas Povilaitis, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius dim. kpt. Algirdas Petrusevičius, bajoras Romualdas Jakubonis, Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis bei visuomenininkas dr. Raimundas Kaminskas.
Renginio dalyviai tylos minute ir malda pagerbė žuvusius dėl Suomijos nepriklausomybės Žiemos kare 1939-1940 m. ir vėliau kare su SSRS 1941-1944 m. Po minėjimo visi susirinko bendrai fotografijai prie memorialinės lentos suomių-švedų rašytojui H. Parlandui ant A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus sienos Putvinskio gatvėje Kaune.
Renginio organizatoriai: Lietuvos-Suomijos draugijos Kauno skyrius; Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba;
VšĮ Baltijos jūrų skautai.
