Ramūnas Aušrotas. Ar tokio palaikymo pakanka Prezidento mandatui?

Ką gi, Prezidento rinkimai įvyko. Turėsime Nausėdą dar vienai kadencijai. Jis nunešė Šimonytę: 75,57 proc. prieš 24,43 proc. (nuo galiojančių biuletenių).

Rinkimų naktį Nausėda buvo beveik euforijoje. Ne nuostabu: tiek balsų nesurinko net Grybauskaitė, kai buvo išrinkta pirmai kadencijai (priminsiu – 2009 m. ji išrinkta iš pirmo turo ir gavo 68,21 proc. balsų).

Tačiau reikia pasakyti vieną labai paprastą faktą: atėję balsuoti antrame ture balsavo ne už Nausėdą, bet prieš Šimonytę. Paskaičiuokim: pirmame ture Nausėda surinko 44,30 proc., taigi, jo balsai paaugo 31 proc. T. y. tiek, kiek kartu sudėjus surinko Vėgėlė, Žemaitaitis ir Vaitkus. Jų rinkėjai už Nausėdą balsavo ne iš meilės, bet iš būtinybės. Akivaizdžiausiai tai rodo Šalčininkai, kuriuose pirmą turą laimėjo Vaitkus (40,7), o antrą turą absoliučia balsų persvara Nausėda (94,7). Jei kas nepatingės ir palygins, tikrai ras koreliaciją tarp šių trijų kandidatų palaikymo ir Nausėdos palaikymo antrame ture: kur jų palaikymas buvo didesnis, ten ir Nausėdos rezultatai – įspūdingesni. Pvz., mano rajonas – Trakai, beveik 80 proc. atidavė balsų už Nausėdą, o I ture trijulė surinko 37 proc. (Nausėda – beveik 41 proc.).

Ką tuo noriu pasakyti? Ogi tai, kad Nausėda turi ne absoliučios Lietuvos gyventojų palaikymą, ir netgi ne daugumos Lietuvos gyventojų palaikymą, o paprasčiausiai didžiausios Lietuvos gyventojų grupės palaikymą – t. y. maždaug – 45 proc.

Dar daugiau: Nausėdos pirmame ture surinkti 45 proc. yra ne nuo visų Lietuvos rinkėjų, bet nuo 60 proc. atėjusiųjų balsuoti. Jei laikysime, kad neatėję balsuoti neatėjo todėl, kad jų netenkino nei vienas kandidatas, realus palaikančiųjų skaičius yra dar mažesnis.

Ar tokio palaikymo pakanka Prezidento mandatui? Demokratijos sąlygomis tikrai taip, nes egzistuojant tikrai didelei nuomonių įvairovei surinkti 45 proc. (nuo atėjusiųjų) yra tikrai daug. Tačiau sakyti kad turi labai didelę palaikančiųjų aprėptį – yra teiginys, kuris neatitinka tikrovės.

Bijau, kad pralaimėti pasmerktos Šimonytės išėjimas į antrą turą gali tapti meškos paslauga Nausėdai. Nes į puikybę žmogui nueiti labai lengva, o mūsų Prezidentas nėra labai atsparus šitiems dalykams. Jei prezidentas nesiklausys ir neįsiklausys į tų, kurie už jį balsavo iš reikalo, bet ne iš entuziazmo, viltis, lūkesčius ir poreikius (aš esu vienas tarp jų), o taip pat ir tų, kurie yra nusivylę, nepasitikėjimas valdžia, įskaitant ir Prezidento instituciją, tik didės.

O geriausiai žmonių lūkestį vakar naktį suformulavo Prezidento žmona: „Aš matau, jog Lietuvos pažanga eina į ne visai teisingą pusę, ir norėčiau, kad mes kaip bendruomenė išlaikytume sveikus atskaitos taškus.“ Ne abstrakti Gerovės Lietuva, bet Lietuva ant sveikų pamatų – tai ko iš tikrųjų reikia mūsų kraštui.

Juk būkime biedni, bet teisingi: pirmoje kadencijoje Nausėda kaip Prezidentas vidaus politikoje neturėjo rimtų iššūkių. Jam nereikėjo vetuoti Civilinės sąjungos įstatymo, nereikėjo aiškintis rinkėjams dėl Seimo priimtos Stambulo konvencijos ir pan. O tuose atrodo nedideliuose dalykuose, kuriuose jis sprendė, jis blaškėsi ir klydo. Vienas iš tokių mažų, bet man svarbių – nevetuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, įteisinęs žmogaus embrionų naikinimą.

O už Šimonytę II ture balsavo mažiausias skaičius žmonių per visus Prezidento rinkimus. Ji sumušė savo pačios 2019 m. antirekordą (tada už ją balsavo (33,04 proc.). Beje, šis procentas būtų buvęs dar mažesnis, jei Šimonytei būtų pavykę įgyvendinti Nekilnojamojo turto mokesčio reformą – nes už ją balsavo turtingieji Vilniaus savininkai, turintys namus ir butus Vilniaus centre ir prestižiniuose rajonuose (Naujamiestis, Antakalnis, Saulėtekis). Tai verslininkai ir valstybės tarnautojai – mažoji Šimonytės Lietuva. O štai miegamieji Vilniaus kvartalai, kuriuose gyvena paprasti žmonės, aptarnaujantys Šimonytės Lietuvą, balsavo už Nausėdą (ir prieš Šimonytę).

Konservatoriai vakar džiaugėsi (sic!) rinkimų rezultatais, sakydami jog pagrindinis tikslas – antras rinkimų turas – buvo pasiektas. Jei tai savęs raminimas – tai labai kvailas, o jei ne, tai konservatoriams turiu du klausimus: tai jei jums buvo aišku, kad nelaimėsite, tai kodėl pasiekę tikslą (antrą turą) nedėjote kandidato pažymėjimo ant stalo? Rinkimai kainuoja ir dėl jūsų ambicijų Lietuva turėjo išleisti kelis milijonus rinkimų organizavimui. Kitas dalykas, per šį antrą turą viešoji erdvė buvo užtvindyta ŠImonytės rinkimų agitacijos – už kurią sumokėjo ne kas kita, kaip Lietuvos žmonės (nors kandidatų finansinių ataskaitų dar reikės laukti, tačiau beveik neabejoju, kad liūto dalį sudarys TS-LKD gautas partinis finansavimas iš biudžeto.

Dvaro politologai sako, jog Šimonytės patekimas į antrą turą buvo būtinas rinkodarine prasme: įrodyti savo elektoratui apie vis dar partijos turimą potenciją, kaip ir parodyti partinę vienybę. Tačiau kaip ir už Nausėdą balsavo kitų kandidatų rinkėjai, taip ir už Šimonytę balsavo TS-LKD artimų partijų – Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos rinkėjai, netgi technokratinės „Demokratų sąjungos Vardan Lietuvos“ simpatikai. Taigi, vadinama Šimonytės Lietuvą reikia dalinti ant trijų su puse. Ir konservatoriams lieka ne kažin kiek.