Kartą viename iš mano giminės balių dingo šeimininkų pinigai. Kaltė buvo suversta vienai tetai, nes kažkas ją matė einant į kambarį, kuriame buvo padėti pinigai. Beje, ta teta tuo metu neturėjo darbo. Logika buvo paprasta: kam daugiau jų reikėtų?
Pinigai taip ir neatsirado (šeimininkų teigimu), kaltė taip ir nebuvo įrodyta (net ir nebuvo įrodinėjama). Bet visam laikui tai tetai prilipo etiketė. Garsiai apie tai nekalbėta, bet visi giminėje „žinojo” apie „tetą, kuri paėmė pinigus”. Moderniais terminais kalbant teta buvo ta, kuri „galimai įvykdė vagystę”.
Ta teta daugiau nebevažiuodavo į jokius giminės susitikimus. Net ir esant rimtam reikalui, pvz. į laidotuves. O ir nekviesdavo. Juk maža ką. Istorija gali ir pasikartoti. Tiltai buvo sudeginti iš abiejų pusių. Per vėlines, lankydama kapus, teta visada apsidairydavo, dėl viso pikto, kad nesutiktų giminaičių. Taip ir gyvena ir po šiol.
Blogas jausmas būti nei pakartu, nei paleistu. Kad to nebūtų, teisinėje valstybėje egzistuoja nekaltumo prezumpcija – vienas iš seniausių teisinių principų, skirtų teisingumui užtikrinti ir socialiniams santykiams reguliuoti. Niekas negali būti laikomas kaltu, kol jo kaltės neįrodo teismas. Tai taip pat reiškia ir tai, kad žmogaus teisės negali būti apribotos ar atimtos tik įtarimo pagrindu ir be teismo sprendimo. Suformuluotas dar tryliktame amžiuje ir įrašytas modernios konstitucijos pirmtake – Anglijos karaliaus Jono Bežemio išleistoje Magnoje Chartoje. Skirtas užtikrinti, kad valdovas ar kitas galią turintis asmuo ja nepiktnaudžiautų. Kitaip tariant, skirtas nustatyti rėmus silpnai žmogaus prigimčiai.
Kodėl aš apie tai kalbu?
Šią istoriją prisiminiau skaitydamas naują Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakciją, kurioje atsiranda nauja sąvoka: „smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo”. Pagal apbrėžimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo – tai toks asmuo, kuris GALIMAI PANAUDOJO smurtą artimoje aplinkoje ar kelia pagrįstą įtarimą, jog GALI jį panaudoti.
Tokiam asmeniui policijos pareigūno sprendimu gali būti skirtas apsaugos nuo smurto orderis, kuris nustato teisės į nuosavybę ir judėjimo laisvę apribojimus, skirtus apsaugoti galimai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį. (plačiau – įstatymo 8 str. 3 d.)
Atkreiptinas dėmesys, kad apsaugos nuo smurto orderis skiriamas tada, kai nėra pakankamų duomenų pradėti ikiteisminiį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Kitaip tariant, kai nėra įrodymų, jog nusikalstama veika buvo padaryta.
Jis taip pat skiriamas tais atvejais, kai yra pagrįstų įtarimų, jog smurtas gali būti panaudotas. Įsiklausykite: realus, čia ir dabar taikomas žmogaus teisių apribojimas skyrimas ne už tai, kas padaryta, bet už tai kas GALBŪT bus padaryta ateityje. Kitaip tariant, paprasto įtarimo pagrindu.
Tai, kad policija priėmė sprendimą išduoti apsaugos orderį, iš esmės reiškia, jog asmuo de facto be jokio tyrimo pripažįstamas „smurtautoju“. Taigi, įstatymo projekte įtvirtinama kaltumo prezumpcija.
Kaip šis siūlymas paveiks socialinius santykius? Akivaizdu, kad asmeniui skyrus apsaugos nuo smurto orderį, visuomenės akyse tas žmogus bus laikomas smurtautoju. Kaip rodo mano tetos pavyzdys, gyvenime žmonės nėra linkę nekaltumo prezumpcija vadovautis. Greičiau (ir lengviau) yra už akių nuteisti. Ypač vadovaujantis kultūroje gajais stereotipais.
Tą gerai iliustruoja Seimo nario A. Navicko pavyzdys, kuris savo pasisakyme Savižudybių ir priklausomybių prevencijos komisijos organizuotoje diskusijoje už akių jau nuteisė tradicinę šeimą – kaip vietą kurioje gimsta ir klesti smurtiniai santykiai. Nepaisant to, kad kitokių šeimų mūsų kultūroje apskritai nebuvo, o naujos socialinių santykių formos tik formuojasi.
Smurto artimoje aplinkoje kontekste gajus stereotipas – smurtautojas yra vyras, paprastai baltasis ir heteroseksualus, gyvenantis tradicinėje šeimoje. Sociologai jau kalba apie heteroseksualių vyrų viktimizacijos visuomenėje tendencijas.
2016 m. mados žurnalas Elle, reaguodamas į MeToo judėjimą darė kompaniją, kurios metu iš žurnale publikuojamų nuotraukų ištrynė visus vyrus. Šioje nuotraukoje ištrinti visi valstybių vadovai vyrai.
