Vakar Čekijos Senatas atmetė siūlymą ratifikuoti Stambulo konvenciją nepaisant Čekijos prezidento išreikštos paramos šiai sutarčiai (detalės žemiau).
Kuo šis atmetimas yra svarbus politine prasme?
Pirmiausia, jis rodo, kad Europoje Stambulo konvencijos klausimu nėra konsensuso. Nepaisant to, kad ES šalys narės, dar neratifikavusios konvencijos, patiria didelį ES institucijų spaudimą, ir nepaisant to, kad ES Komisija suorganizavo Stambulo konvencijos ratifikavimą ES Parlamente, Europos valstybės puikiai supranta, kad tai – ne ES, bet nacionalinis klausimas, kur jos turi apsisprendimo teisę.
Pažymėtina tai, kad Čekija yra viena liberaliausių post sovietinio bloko valstybių. Taigi, jos atsisakymas ratifikuoti Stambulo konvenciją paverčia niekais leftistų teiginius, jog Stambulo konvencijai nepritaria tik populistinės ir Kremliaus įtakoje esančios jėgos. Iki šiol, pvz. Slovakijos parlamento rezoliucija nepritarti SK ar Bulgarijos KT sprendimas, jog šis dokumentas prieštarauja Bulgarijos Konstitucijai buvo aiškinamas Kremliaus įtaka.
Stambulo konvencijos klausimas grįš į politinę darbotvarkę šio pavasario sesijoje, kai Konstitucinis Teismas, tikėtina skubos tvarka įvertins, ar ši tarptautinė sutartis neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. O taip pat labai tikėtina, kad dabartinės sudėties KT neįžiūrės jokio Stambulo konvencijos prieštaravimo Lietuvos Konstitucijai, todėl Seimo nariai bus spaudžiami ją ratifikuoti.
Čekijos sprendimas siunčia žinutę LR Seimo nariams, jog Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas yra ne teisinis, bet politinis klausimas. Ir Lietuva laisva apsispręsti turėti joje siūlomą ar kitą teisinį rėžimą skirtą smurto prieš moteris prevencijai.
Čekijos atsisakymas ratifikuoti Stambulo konvenciją neabejotinai suerzins Briuselio biurokratus. Todėl bus ieškoma naujų spaudimo ES šalims narėms mechanizmų. Bene aktyviausiai iš ES institucijų šioje srityje veiks Europos Parlamentas, per savo leidžiamas rezoliucijas. Nors jos neturi teisinės galios, tačiau kuria politinį spaudimą. Todėl yra labai svarbu, kad EP būtų politinių jėgų, kurios pasakytų, jog ES institucijos dėl prisijungimo ar neprisijungimo prie tarptautinių sutarčių šalims narėms spaudimo daryti negali. Nacionalinis susivienijimas – viena iš jų.
Politinė reklama.
_______
Posėdyje dalyvavo 71 Senato narys (iš 81). Už konvencijos ratifikavimą balsavo 34, prieš – 28 Senato nariai, 9 susilaikė, tad siūlymas ratifikuoti atmestas. Senate vyriausybinės koalicijos partijos turi absoliučią daugumą (73 vietas iš 81), tad balsavimo rezultatus nulėmė pačių valdančiųjų balsai: siūlymo ratifikuoti nepalaikė premjero P. Fialos partija ODS, krikdemai, nepriklausomųjų frakcija. Pats premjeras P. Fiala balsuodamas susilaikė. Balsavimo išvakarėse ratifikavimą parėmė prezidentas P. Pavelas.
Čekijos Senato komitetai jau praeitų metų rudenį buvo išreiškę nuomonę SK ratifikavimo klausimu (ir nepritarė tam). Bandymas atnešti klausimą į Senato salę tik parodė, jog politinės valios ratifikuoti SK nėra.
Jei Senatas būtų pritaręs ratifikavimui, klausimas būtų keliavęs į parlamento Atstovų rūmus. Tačiau dabar jo likimas neaiškus – greičiausiai prie klausimo nebebus grįžtama iki kitų rinkimų 2025 m. rudenį.
