2024-12-27, Penktadienis
naujienlaiškis

Ramūnas Aušrotas. Darbo jėgos migracijos reforma turi daug skylių

Vakar teko dalyvauti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos organizuotoje konferencijoje „Nuo pasienio iki darbo rinkos“.

Nors tai buvo projektinė konferencija, skirta ES lėšų įsisavinimui, išgirdau nemažai naudingos faktologinės medžiagos apie migrantų įdarbinimo Lietuvoje problematiką. Tai, ką išgirdau, tik patvirtino, jog prieš tris metus įvykdyta darbo jėgos migracijos reforma turi daug skylių.

Kai kurios iš jų pradedamos kaišyti: pvz. dabartinė tvarka nenumato jokių administracinių sankcijų darbdaviui, kuris nutraukęs darbo sutartį su įdarbintu užsieniečiu, nepraneša apie tai Migracijos tarnybai. O apie tai pranešti pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą yra privaloma, nes toks asmuo nutraukus darbo sutartį praranda teisę gyventi Lietuvoje ir turi grįžti į savo kilmės valstybę.

Kaip patvirtino konferencijoje kalbėjęs Valstybinės darbo inspekcijos atstovas, tokių atvejų yra ne vienas. Todėl nuo liepos 1 d. įsigalioja įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos darbdaviams, nepranešusiems apie darbo sutarties nutraukimą, bus taikoma administracinė atsakomybė. Dar daugiau, tokie darbdaviai praras teisę įdarbinti užsieniečius, taip pat paklius į viešai skelbiamą juridinių asmenų, kurie padarė pažeidimų susijusių su užsieniečių įdarbinimu Lietuvoje, sąrašą.

Konferencijoje tiek Migracijos departamento, tiek VDI atstovui uždaviau ne vieną nepatogų klausimą. Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gestautaitė nesugebėjo atsakyti į mano klausimą, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (LGL) darbo pagrindu Lietuvoje nėra tik tarpinė stotelė įvažiuojant į ES. Kasmet išduodamų LGL kiekiai yra įspūdingi. Vien per 2023 m. išduota beveik 80 tūkstančių leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu. Šiems metams Seimo SRDK patvirtino 40 tūkstančių kvotą. Labai abejotina, jog mes Lietuvoje turėjome tokį didelį darbo jėgos trūkumą, kad jų reikia tiek išduoti. Beje, Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje darbo pagrindu gyvena 109 tūkstančiai. Klausimas, o kur kiti?

Kalbant apie užsieniečių įdarbinimą reikia pripažinti, jog turime įstatymu įteisintą verslo schemą iš kurios pelnosi darbdaviai. Importuodami darbuotojus iš užsienio jie pirmiausia susimažina verslo sąnaudas mokėdami mažesnius atlyginimus, antra, jie užsiima darbuotojų prekyba (komandiruodami juos į užsienį), trečia jie pelnosi iš fiktyvių darbo sutarčių sudarymo.

VDI specialistas pripažino, jog valstybės institucijoms nėra žinoma, ar LT egzistuoja darbo užmokesčio dempingas ir kokios yra darbo užmokesčio žirklės tarp užsieniečių ir lietuvių darbuotojų (tokias analizes VDI ketina daryti tik rudenį). VDI turi informaciją apie į Lietuvą komandiruojamus darbuotojus (iš Lenkijos ar Latvijos), kurie čia dirba be socialinių garantijų, pagal paslaugų sutartis ir gauna ne lietuvišką algą (nuotraukoje), tačiau statistikos apie tai, kiek į Lietuvą atvežtų darbuotojų komandiruojama į Švediją ir Norvegiją – nėra. Taip yra todėl, kad pagal ES teisę yra darbdavio pareiga deklaruoti, kai darbuotojas atvyksta, bet nėra pareigos deklaruoti, kai jis išvyksta (yra komandiruojamas).

Galiausiai, jis patvirtino, jog fiktyvių darbo sutarčių tikrai yra.

Kitaip tariant, scenarijus yra paprastas: aš pasikviečiu darbuotoją į Lietuvą, jis atvyksta čia, aš su juo sudarau fiktyvią sutartį, jis išsiima individualios veiklos pažymėjimą ir eina boltuoti ar voltuoti, iš uždirbtų pinigų moka man bakšišą. O apsimestinius darbo santykius yra sudėtinga įrodyti.

Užkardyti šią valstybės lygiu įteisintą prekybą žmonėmis, kuri dėl didelio darbo migrantų iš Baltarusijos srauto kelia ir saugumo klausimų, mano nuomone galėtų draudimas darbdaviams tiesiogiai užsiimti įdarbinimu. Tuo gali užsiimti darbo tarpininkavimo tarnybos, kad ir mūsų Užimtumo tarnyba, bet tik ne darbdaviai. Tačiau VDI atstovas gerai pastebėjo, kad tokiam siūlymui gal ir pritartų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet tikrai nepritartų Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ir aš nesistebiu, nes šita įdarbinimo skylė atsirado būtent Armonaitės vadovaujamos ministerijos iniciatyva ir ne be suinteresuotų verslo grupių daryto lobinimo.

Bet visko neišpasakosiu. Jei kam įdomu, kvieskitės kavos 🙂

Reklama

Susiję straipsniai

Prof. Jonas Grigas. Senatvės privilegija

Kai lipant gyvenimo ratu žemyn mūsų pečius slegianti vienos tonos oro masė tampa per sunki ir gravitacija jau...

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kokias šeimas ginti? Atsakymas P. Gritėnui

Nėra rimtesnių problemų? Tai dažnai skambantis pasipiktinimas, kai vėl ir vėl kalbame apie civilinės sąjungos įteisinimą. Išties, keista...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis trisdešimt septintoji (gruodžio 26) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Niekada nebuvo, štai ir vėl. Prieš šešias dienas ukrainiečiai atakavo agresoriaus kietojo raketinio kuro gamyklą...