Pasirašykite už Nacionalinio susivienijimo teisę dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose birželio 9 dieną.
Šiandien Briuselyje prasidėjo dviejų dienų Europos Parlamento (EP) sesija. Ji bus tikrai neeilinė, nes bus svarstomas parengtas Migracijos ir prieglobsčio paketas, kuriuo nustatomos naujos taisyklės susijusios su išorinių ES sienų kontrole, o taip pat balsuojama dėl rezoliucijos, kuria siekiama į ES pagrindinių teisių chartiją įtraukti teisę į abortą.
Abu klausimai Nacionaliniam susivienijimui, kuris pasisako už griežtesnę ES išorinių sienų kontrolę ir neteisėtos migracijos į ES stabdymą, o taip pat prieš genderistinės ideologijos ES šalyse narėse diegimą (įskaitant ir radikaliojo feminizmo pastangas sukonstruoti ir įteisinti neegzistuojančias žmogaus teises), yra ypatingos svarbos. Šį kartą aptarsiu minėtą rezoliuciją, nes dėl jos EP bus balsuojama jau rytoj.
Paskata teikti tokią rezoliuciją buvo kovo 14 d. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kalba Europos Parlamente, kurioje jis pasiūlė į Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių chartiją įtraukti „teisę į abortą“. Kaip žinia, šių metų kovo 4 d. Prancūzijos Nacionalinei Asamblėjai nubalsavus už atitinkamus Prancūzijos Konstitucijos pakeitimus, ši valstybė tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kurioje abortas buvo aiškiai įtvirtintas kaip konstitucinė teisė.
Panašios iniciatyvos jau buvo svarstomos kitose šalyse, Ispanijoje ir Švedijoje, tačiau Prancūzija buvo pirmoji, kurioje tai pavyko padaryti. Įkvėpti sėkmės Prancūzijoje, abortų kaip neva žmogaus teisės šalininkai siekia eksportuoti idėją į kitas ES šalis, tuo tikslu pasinaudodami ES institucijų, įskaitant ir EP, kurioje leftistinės jėgos šiuo metu turi daugumą, politine platforma.
Reikia pasakyti, jog EP neturi kompetencijos pakeisti ES pagrindinių teisių chartijos, t. y. kažką iš jos išbraukti ar kažką į ją įtraukti. Numatoma priimti rezoliucija yra politinio pobūdžio ir ja siekiama daryti politinį spaudimą ES šalims narėms priimti ES sutarčių pakeitimus vykdant EP inicijuotą ES institucinę reformą.
Čia priminsiu, jog 2022 m. birželio 9 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pradėjo ES sutarčių keitimo procesą*, o 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamentas pritarė EP Konstitucinių reikalų komiteto parengtiems detaliems ES Sutarčių keitimo pasiūlymams**. Vienas iš 245 ES sutarčių pakeitimų ir yra siūlymas į ES Pagrindinių teisių chartijos 3 str. įrašyti naują teisę į fizinį savarankiškumą (šalia teisės į asmens neliečiamybę). Angliškame tekste naudojamas tikslesnis ir aiškiau esmę nusakantis terminas – bodily autonomy, – kas reiškia teisę į kūno autonomiją.
Ši nauja teisė EP patvirtintuose ES sutarčių pakeitimuose yra apibrėžiama taip: „Kiekvienas asmuo turi teisę į fizinį savarankiškumą, laisvą, informacija pagrįstą, visapusišką ir visuotinę prieigą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių, taip pat į visas susijusias sveikatos priežiūros paslaugas nepatiriant diskriminacijos, įskaitant galimybę saugiai ir teisėtai nutraukti nėštumą.
Šitiems ES sutarčių (įskaitant ir ES Pagrindinių teisių chartijos) pakeitimams turės pritarti visos ES šalys narės. Yra puikiai žinoma, kad ne visos ES šalys narės pritaria teisės į abortą įtraukimui į ES Pagrindinių teisių chartiją. Vien dėl šitos priežasties ES Sutarčių pakeitimų paketas vos praėjo EP. Taigi, minėta rezoliucija iš esmės yra skirta daryti politinį spaudimą toms ES šalims narėms, kuriose ES Sutarčių pakeitimų priėmimas dėl šios priežasties gali užstrigti.
O tokių šalių yra ne viena. Jas visas išvardina numatomos priimti EP rezoliucijos tekstas.*** Lenkija ir Malta, kurioje elektyvus abortas yra uždraustas, Slovakija ir Vengrija, kuriose neleidžiamas medikamentinis abortas, Italija, Slovakija ir Rumunija, kuriose medikai, pasinaudodami sąžinės prieštaravimo teise, masiškai atsisako atlikti abortus.
Kadangi ES šalys narės balsuos ne dėl atskirų ES Sutarčių pakeitimų nuostatų, o dėl viso pakeitimų paketo, nepritarimas taip vadinamųjų reprodukcinių teisių įtraukimui į ES pagrindinių teisių chartiją kelią pavojų visam ES Sutarčių keitimo procesui. Šį pavojų siekiama minimalizuoti, visų pirma bandant užsitikrinti, kad kuo daugiau ES valstybių narių šiuo pagrindu neatmestų siūlomų ES Sutarčių pakeitimų.
Pagal ES sutarties dėl ES veikimo (toliau – SESV) 48 str. kuris nustato ES Sutarčių pakeitimų procedūrą, ES sutarčių pakeitimai įsigalioja po to, kai juos ratifikuoja visos valstybės narės pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus 4 p. b dalis). Pagal SEV 48 str. 5 p., jei praėjus dvejiems metams po Sutarties, iš dalies keičiančios Sutartis, pasirašymo ją ratifikuoja keturi penktadaliai valstybių narių, o viena ar daugiau valstybių narių susiduria su sunkumais ratifikuojant sutartį, klausimas perduodamas Europos Vadovų Tarybai. Kaip sprendžiamas klausimas toliau – neaišku, nes ES Sutartis dėl ES veikimo nenumato jokių procedūrinių taisyklių.
Ir čia prasideda visas įdomumas. Europos Vadovų Taryboje gali nutikti visko. Klausimui patekus į EVT pakeitimų projektas gali būti patvirtintas net ir taikant vienbalsiškumo procedūrą, su sąlyga, jei nei vienas ES šalies narės atstovas nebalsuotų prieš (susilaikymas pagal procedūrą nėra laikomas balsavimu prieš). Būtent tokiu būdu – nei vienai EVT narei nepasakius prieš – pavyko pasiekti, jog EVT neblokuotų Stambulo Konvencijos ratifikavimo.
Turint omeny dabartinį balsų pasiskirstymą EP, labai tikėtina, jog minėta rezoliuciją bus priimta. EP rezoliucijos projektą pateikė EP socialdemokratų, liberalų, žaliųjų frakcijos ir kairiųjų grupės frakcijos, vienijančios 356 iš 705 EP narių. Tačiau, kaip teisingai pastebi alternatyvius rezoliucijos projektus pateikusios Europos liaudies ir Europos konservatorių ir reformistų frakcijos****, realus tokios „teisės“ įtraukimas į ES Pagrindinių teisių chartiją reikalauja ES kompetencijos išplėtimo.
Pagal dabar galiojančias ES Sutartis, sveikatos apsaugos politika nėra priskirta pasidalijamąjai ES kompetencijai. ES sutarties dėl ES veikimo 168 straipsnio, susijusio su visuomenės sveikata, 7 dalyje teigiama, kad „Sąjunga savo veiksmais atsižvelgia į valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos nustatymą ir sveikatos paslaugų bei medicininės priežiūros organizavimą ir teikimą“. O ES Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnyje nustatyta, kad Chartija taikoma tik tada, kai valstybės narės įgyvendina ES teisę, ir kad ji negali viršyti ES kompetencijos. Taigi, šiuo atveju tokios teisės, tiesiogiai susijusios su sveikatos apsaugos politika, įtraukimas į ES Pagrindinių teisių chartiją pažeistų ES sutartyse įtvirtintą subsidiarumo principą.*****
Būtent todėl ES sutarčių pakeitimais, be kitų dalykų yra siekiama išplėsti pasidalinamąją ES kompetenciją sveikatos apsaugos srityje, prie pasidalijamosios ES kompetencijos siūlant priskirti lytinės ir reprodukcinės sveikatos užtikrinimą (ES sutarčių pakeitimo projekto 4 straipsnio 2 dalies e punktas). Kaip esu rašęs anksčiau, praktikoje tai reiškia ne tik teisės į abortą, bet ir visuotinės prieigos prie kontracepcijos bei teisės keisti lytį, taikant hormonines ir chirurgines procedūras, užtikrinimą.
Apibendrinant, rytoj balsuojant už EP rezoliuciją dėl teisės į abortą įtraukimo į ES Pagrindinių teisių chartiją bus žvanginama ginklais, ruošiantis pagrindiniam mūšiui, kuris vyks kiekvienos ES šalies narės, įskaitant ir Lietuvą, Parlamente.
Nuoroda į mano straipsnį apie ES institucinę reformą ir ką ji reiškia ES šalims narėms – ČIA.
______
* EP rezoliucija dėl raginimo sudaryti Konventą dėl Sutarčių peržiūros (2022/2705(RSP)
** 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento pasiūlymų dėl Sutarčių keitimo (2022/2051(INL))
*** https://www.europarl.europa.eu/…/B-9-2024-0205_EN.pdf
**** https://www.europarl.europa.eu/…/B-9-2024-0208_EN.pdf
https://www.europarl.europa.eu/…/B-9-2024-0207_EN.pdf
***** Subsidiarumo principas įtvirtintas ES sutarties 5 straipsnio 3 dalyje ir 2 straipsnyje, taip pat SESV 3, 4, 5 ir 6straipsniuose.
