Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Vienų laisvės neribotai (nepagrįstai) plečiamos, o štai kitų laisvės – siaurinamos.

Šiandien Žmogaus teisių komitete bus priimami sprendimai dėl naujos Lygių galimybių įstatymo (LGĮ) redakcijos. Vienas iš jų – iki minimumo susiaurinti galimybę naudojantis konstitucine įsitikinimų, sąžinės ir religijos laisve, kurti terpę, kur būtų puoselėjamos asmenų ar grupių išpažįstamos vertybės, kurios nebūtinai atitinka mainstryminį požiūrį.

Viena iš tokių terpių – yra mokyklos aplinka.

Dabar galiojančio LGĮ numato, kad LGĮ netaikomas švietimo ir ugdymo srityse TŲ valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, KURIŲ steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu.

Komiteto išvada siūlo numatyti, kad LGĮ netaikomas tik religinių ar bendrijų įsteigtų organizacijų, jeigu jų steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu.

Taip iki minimumo ketinama susiaurinti subjektų ratą, kurių atžvilgiu išimtis taikoma.

Kitaip tariant, pagal siūlomą formuluotę, tai turi būti tik vieno steigėjo ir tik bažnyčios įsteigta mokykla.

Tik bažnyčios įsteigtų mokyklų yra vos viena kita (pvz., Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijos).

O juk yra daug katalikiškų mokyklų, kurios turi du steigėjus: savivaldybę ir bažnyčią (Pal. Teodiliaus Matulionio Gimnazija Vilniuje, Rasos katalikiškoji gimnazija Kaune ir t.t.).
Taip pat yra mokyklų, kurias įsteigė ir ne tradicinės religinės bendruomenės (pvz., Vilniaus krikščionių gimnazija) – tai reiškia, kad religinės mažumos nepateks į išimtį ir bus diskriminuojamos.

Taip pat mokyklas steigia ne tik bažnyčia, bet ir tėvai, norintys patys kolektyviai ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus. Pasiūlymu eliminuojama galimybė privačią mokyklą veikiančią pagal katalikišką etosą steigti katalikams tėvams (pvz., katalikišką Montesori darželį) – taip iš esmės ribojama religijos laisvė.

Ką reiškia šios išimties netaikymas praktikoje:
– šeimos sampratos paremtos lyčių įvairovės principu mokymas (pasikeitus Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos turininiui – o kad ji keisis – tokių ženklų yra);
– lyčių įvairovės mokymui (gender – socialinės lyties);
– draudimui priimti į darbą mokytoją, išpažįstantį ir praktikuojantį viešai su tos bendruomenės įsitikinimais nesuderinamas vertybes, įskaitant ir moralinį (gyvenimą su tos pačios lyties partneriu) ir socialinį jo elgesį (aprangą).

Tikiuosi, kad Žmogaus teisių komiteto nariai pažiūrės į situaciją blaiviai ir nepasiduos formos spaudimui. Tai, kad komiteto teisininkai, kuriems maloniai talkino ideologiškai angažuotas Žmogaus teisių centras, parengė tokią, o ne kitokią išvadą, neatima ir nepriboja jų laisvo Seimo nario mandato teisės.

P.S. Komiteto posėdis vyksta už uždarų durų…

Atnaujinta: klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės. Išgyvenom dar vieną dieną.