2024-11-20, Trečiadienis

Ramūnas Aušrotas. Kaip atpažinti leftistą? Belgų atvejis

Leftistas pasiūlymą didinti paramą jaunoms mamoms pavadins vertimu turėti vaikų. Ne, tai ne Rakučio atvejis ir kalbu ne apie TS-LKD.

Flandrijos kairieji pasibaisėjo flamandų nacionalistų partijos Vlaams Belang pasiūlymo skatinti poras turėti vaikų jaunesniame amžiuje.

Vlaams Belang, sekdami Vengrijos demografinės politikos pavyzdžiu, siūlo padvigubinti vienkartinę išmoką gimus vaikui (nuo 1200 iki 2400 eurų), kai motina vaiko gimimo metu yra jaunesnė nei 30 metų.

 Socialistai didesnę pagalbą jaunoms motinoms įvardijo kaip „moterų vertimą gimdyti vaikus“ ir „grįžimą į 1950-uosius“.

Šį tropą pasigavo ir žiniasklaida. Štai „De Standaard“, Flandrijoje pagrindinis laikraštis antraštėje parašė: „Vlaams Belang“ skatina moteris gimdyti vaikus iki 30 metų“, t. y. visiškai priešingai, nei iš tikrųjų siūlo partija.

Laikraštis cituoja socialistę Vooruit deputatę Frėją Van den Bosche, kuri neseniai duotame interviu pasmerkė „labai konservatyvų atgimimą“, kurį matome mūsų laikais, kai „vis daugiau balsų ragina grąžinti moteris prie židinio“. Ji pavadino „kraupiu“ Vlaams Belang pasiūlymą suteikti didesnę finansinę paramą moterims, kurios nusprendžia turėti „daug vaikų jauname amžiuje“.

Vooruit vystomojo bendradarbiavimo ir miestų politikos ministrė Caroline Gennezlater persiuntė straipsnį, pridėdama klišę: „1950-ieji paskambino; jie nori susigrąžinti savo požiūrį į moteris“ – tik vengia eiti iki galo, cituodama „basų moterų, vergaujančių virtuvėje nėštumo metu“ tropą.

Reaguodama į šiurkščius „De Standaard“ kaltinimus, „Vlaams Belang“ atšovė, pakartodama savo tikėjimą „pasirinkimo laisvės viršenybe“ ir pareikšdama, kad „nėra tokio dalyko kaip turėti per mažai ar per daug vaikų“.

Barbara Pas, Vlaams Belang vadovė Flandrijos parlamente, teigė, kad flamandai „šiuo metu susiduria su klaidingu pasirinkimu“ – rinktis, „ar daryti karjerą, ar kurti šeimą“.

Cituodama flamandų vyriausybės duomenis, B. Pas toliau iliustravo, kad „noras turėti vaikų apskritai išlieka toks pat, tačiau mūsų žmonės negali jo įgyvendinti“, nes tam trukdo „praktinės ir finansinės kliūtys“, o darbo ir šeimos pusiausvyros „visiškai nėra“. Ji daro išvadą, kad šios kliūtys yra „būtent tai, ką Vlaams Belang siekia pašalinti“.

Atsižvelgdama į tai, kad šeima yra „kertinis bet kurios visuomenės akmuo“, partija padarė išvadą, kad „teisinga“ į ją investuoti.

Naujausias kairiųjų šmeižtas – akivaizdus bandymas apeliuoti į tai, kas, jų manymu, pritrauktų rinkėjų moterų dėmesį – didesnę socialinę paramą jaunoms šeimoms.

Birželio 9 d. Belgijoje vyks rinkimai ir naujausios apklausos rodo didele persvara pirmaujant „Vlaams Belang“ (už juos ketina balsuoti 28 proc. rinkėjų). Todėl kairiosios isteblišmento partijos daro viską, kad paviešintų tariamą „kraštutinių dešiniųjų“ grėsmę, kurią „Vlaams Belang“ kelia šiaurinėje, olandiškai kalbančioje Belgijos dalyje.

Vlaams Belang pasiūlymu siekiama ieškoti būdų spręsti demografines problemas. Gimstamumas Flandrijoje, kaip ir visoje Europoje, yra mažesnis už tą lygį, kuris užtikrintų kartų kaitą, todėl baiminamasi demografinės krizės.

Per pastaruosius dešimt metų gyvų gimusių vaikų skaičius Flandrijoje sumažėjo nuo 1,81 iki 1,53 vaiko vienai moteriai.

Vlaams Belang savo partijos programoje pažymi, kad „ankstyvesnio gimdymo skatinimas yra teisėtas tikslas, nes jis atitinka biologinę tikrovę ir taip prisideda prie moters ir vaiko sveikatos“.

2 KOMENTARAI

  1. Taip. Viskas apversta aukštyn kojom. Moters įtraukimas į gamybą būtent ir yra naujoji mūsų laikų vergija, o ne vaikų gimdymas.





  2. Lietuvoje gimstamumas dar blogiau. Tai tautos savižūdybė. Esamų pastangų neižtenka. Reikia bent ekonomiškai sulyginti pragyvenimą vaikus auginant su neauginančiais. Atsikelančių imigrantų srautas taip pat ištaka šio naikinimosi eismo.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Kai net pasaulio pabaiga nėra blogiausias galas

„Nelauk pasaulio pabaigos, nesitikėk geriausio galo“, sakydavo jaunystės laikų pažįstamas, cituodamas man nežinomą poetą. Savo ruožtu jam tada...

Prof. Vytautas Radžvilas. II dalis: Du konservatorių peiliai į Lietuvos širdį

I dalis ČIA. Slinkties nuo lietuviškos prie globalios Lietuvos istorijos siekiai ir žingsniai LGGRTC pertvarka iš tikrųjų yra tik dar...

Testas visuomenei: kiek leisimės prievartaujami politiniu korektiškumu?

Vytautas Sinica Atleistas profesorius Alekseičikas Ideologinė cenzūra ima viršų. Psichoterapijos pradininkas Lietuvoje Aleksandras Alekseičikas, nepaisant to, kad niekada nebuvo jokių...

Vitalijus Balkus. Ar reikalingas Lietuvai užsienio agentų įstatymas?

Ką pirmiausiai įsivaizduojate, kuomet išgirstate „užsienio agentas“. Be abejo gal kažką panašaus į žmogystą su skrybėle ir juodu...