2025-01-11, Šeštadienis
Naujienlaiškis

Ramūnas Aušrotas. Kaip politikai daro piarą, o teismai rašo referatus

Nedaugiažodžiausiu.

Pirma, į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) pasikreipę Seimo nariai (tokią teisę jie turi pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymą) net nesugebėjo tinkamai surašyti skundo.

Citata iš LVAT spaudos pranešimo:

„Pareiškėjai KONKREČIAI NEĮVARDIJO, kaip Programos nuostatos riboja konstitucinę tėvų teisę auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus, o išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nematė jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad Programa minėtą tėvų teisę kaip nors ribotų.“

Taigi, jei pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kas teisės akte (programa yra teisės aktas) prieštarauja įstatymui, tai manote teismas ims ir ieškos pats? Skaitys visą programą su priedais ir metodinėmis rekomendacijomis?

Galiu lažintis, kad LVAT teisėjai, nagrinėję šią bylą NEPERSKAITĖ minėtos programos, o savo sprendimą grindė oficialia opinija, grįsta ŠMSM spaudos pranešimais.

Ir aišku, būdami tikri ugdymo turinio specialistai, nepasivargino pakviesti ekspertus, kurie pateiktų ekspertinį ugdymo programos turinio vertinimą.

Kitaip tariant, parašė teisinį referatą, kurį be kita ko, pagrindė LR Konstitucinio teismo išvada apie Stambulo konvenciją, kuri NĖRA Lietuvos teisės aktas, taigi, nėra LR Konstitucinio teismo doktrinos dalis.

Kaip žinia, tarybiniais laikais irgi egzistavo religijos laisvė. Kurią galėjai praktikuoti savo kambarėlyje. O štai viešojoje erdvėje ir švietimo sistemoje buvo aršiai su religine praktika kovojama, tėvai gėdinami, o vaikai – gąsdinami.

Atrodo, kad panašiai yra ir su tėvų teise ugdyti vaikus pagal savo dorovinius įsitikinimus: tu namie šnekėk ką nori, o mes mokykloje išaiškinsime, kad seksas skirtas tik malonumui, seksu galima užsiimti tiek su vyru, tiek su moterimi, kad lyčių gali būti daugiau negu dvi ir lytį galima pakeisti ar atkeisti.

Teismas sako: „mokymas valstybinėse švietimo ir mokymo įstaigose yra sudėtinė ugdymo proceso, kuriam didelę reikšmę turi ir šeimos įtaka, visuomenės ir šeimos vertybės, dalis, taigi mokymas valstybinėse švietimo ir mokymo įstaigose pagal patvirtintas programas nepakeičia tėvų auklėjimo pagal savo įsitikinimus namuose.“

Tai veikia, kai tėvai ir valstybė vadovaujasi ta pačia vertybine sistema. Tačiau tai neveikia, kai valstybėje propaguojama vertybinė sistema kontrastuoja ar prieštarauja tėvų išpažįstamai ir vaikams diegiamai vertybinei sistemai. Anksčiau ar vėliau valstybė įjungia prievartos mechanizmą, skirtą užtikrinti, kad vaikai būtų formuojami pagal jos supratimą. Pirmą kartą taip įvyko Prancūzijoje po revoliucijos. Taip vyksta dabar, Kanadoje, JAV ir kitur.

Plačiau apie tėvų ir valstybės vertybinį konfliktą – laidoje per „Marijos radiją“.

P.S. Dieve apsaugok nuo populistų valdžioje, kurie pasidaro piarą, bet sugadina bet kokią galimybę ką nors pasiekti su diletantiškomis iniciatyvomis.

1 KOMENTARAS

  1. „mokymas valstybinėse švietimo ir mokymo įstaigose pagal patvirtintas programas nepakeičia tėvų auklėjimo“

    Įdomu, ką čia tiksliai reiškia „nepakeičia“? „Nie zamieniajet“ (neatstoja) ar „nie izmieniajet“ (nepakeičia, nekeičia, neiškraipo)?

Komentarai nepriimami.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Meloni: „Pavojus demokratijai kelia Sorosas, o ne Muskas“

Zoltán Kottász Konservatyvioji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni užsitraukė kritikų nemalonę dėl teiginių, kad jos vyriausybė pasidavė užsienio...

Teresė Kezienė. APIE TIESĄ IR PRABUDIMĄ

Būna įdomių atsitiktinumų. Vienas man nutiko prieš dvejus, gal trejus metus. Lukiškių aikštėje grupelė žmonių giedojo Lietuvos himną. Nors...

Edmundas Paškauskas. Visata po Didžiojo Sprogimo: intelektų margumynas ir humanistika (I)

Priešistorė 1. Visatą valdantys elgsenos dėsningumai Visatos istorija stebina ir žavi savo nepaprastu dinamiškumu bei sudėtingumu. Nuo pat Didžiojo Sprogimo Visata...

Jonas Ivoška. Kodėl mūsų politikai nenori tobulinti savo valstybės modelio?

Informacijos šaltinių įvairovė išryškina ne tik demografinės situacijos Lietuvoje apgailėtinumą, bet padeda aptikti ir kitų gyvenimo sričių „klampiąsias“...