Šiandien Delfi paskelbė naujausius partijų reitingus. Juose – dvi naujienos. Į partijų, surenkančių daugiau kaip 2 proc. rinkėjų balsų būrį pateko šviežiai iškepta R. Žemaitaičio politinė partija „Nemuno aušra“ bei mano atstovaujamas Nacionalinis susivienijimas. Už Žemaitaitį balsuotų 4,2 proc., o už Nacionalinį susivienijimą – 2,1 proc. rinkėjų. Koks yra skirtumas tarp šių dviejų partijų?
Sausį įkurtos „Nemuno aušros“ patekimas į reitingus iš esmės susijęs su antisisteminėmis nuotaikomis, daliai rinkėjų imponuojančia Žemaitaičio retorika, aršia valdančiųjų kritika. Prisidėjo (ir dar pridės) teisminio persekiojimo dėka įgytas aukos statusas.
Tai klasikinė populistinė partija, už kurią balsuojama ne remiantis programinėmis nuostatomis (partija savo puslapio neturi, programa (jei ji yra) nėra paskelbta viešai), bet dėl pačio buvimo prieš valdžią fakto. Iš kitų opozicinių jėgų Žemaitaitis išsiskiria tuo, jog antisisteminę retoriką jis daro profesionaliai, tuo skirdamasis nuo Gražulio ar Šeimų Sąjudžio.
Žemaitaitis savo elektoratą susirinko kalbėdamas OpTV ir kituose antisisteminiuose kanaluose, taip pat pritraukė socialiniuose tinkluose sėdinčius ir nepasitenkinimą valdžia liejančius žmones. Ar šis protesto elektoratas ateis balsuoti už ją rudenį į Seimo rinkimus dar klausimas. Tačiau jis tikrai palaidos kitas antisisteminėje pelkėje besimurkdančias jėgas. Tai suvokdamas Lietuvos šeimų sąjūdis laiku „patepė slides“ ir įsiliejo į Krikščionių sąjungos gretas.
Žiūrint istoriškai, Žemaitačio „Nemuno aušra“ tęsia „Drąsos kelio“ ir A. Valinsko „Tautos prisikėlimo partijos“ tradiciją. Norintiems už ją balsuoti verta prisiminti kuo baigėsi tiek vienos, tiek kitos partijos žygiai Seime.
O štai mano atstovaujamas Nacionalinis susivienijimas į šį rezultatą ėjo ilgu, kantriu ir nuosekliu darbu. Tiesa, jis dar neatspindi tikrojo partijos potencialo, nes bent kelios privačiai užsakytos apklausos jau nuo praeitos vasaros rodo, kad Nacionalinis susivienijimas jau peržengia 5 proc. barjerą. Tačiau NS galimybes rodo kiti dalykai.
Nacionalinis susivienijimas yra vienintelė partija, kuri nerinkiminiu laikotarpiu vykdė politinę agitaciją, kantriai aiškindamas žmonėms savo programines nuostatas. Nuo 2023 m. gegužės iki spalio aplankyta per 80 miestų ir miestelių, išdalinta maždaug 120 tūkst. NS laikraščių (nuotraukoje).
Į mūsų veiklą su šypsena žiūrintiems tenka pasakyti, kad laikraščių dalinimas yra „nuo namų prie namų“ („door to door“) metodo forma. Kol kas nieko geresnio rinkimų strategai neišrado. Tiesa, JAV pirmą kadenciją Trampas laimėjo socialinių tinklų pagalba, bet ten matyt suveikė ir naujumo, ir netikėtumo efektas. Su 2 kadencija taip nesigavo. Žiūrint į sparčią socialinių tinklų fragmentaciją, Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Radžvilas gali patikti ar nepatikti, tačiau niekas nepaneigs fakto, kad dėl jo geležinės rankos partija išvengė vidinių rietenų ir skilimų. Skirtingai nuo ketvirtos pagal sąrašuose esančių narių skaičių esančios Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai), kurią vidinės rietenos baigia palaidoti.
Pati partija veikia kaip karo mašina, kurios narius vienija ir uždega ne partijos vadovo asmenybė, bet jo propaguojamas tikslas – Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos išlikimas. Šiuo aspektu tai vilties partija, nes ją sudaro žmonės, tikintys jog Lietuva gali atgimti. Žmonės nekovoja ir juo labiau nemiršta dėl sotesnio kąsnio.
Jie kovoja ir miršta dėl idėjos. Ir tokią idėją – susigrąžinkime valstybę – Nacionalinis susivienijimas turi.
Kaip pastebėjo mano partijos kolega Marius Parčiauskas NS gyvybingumą rodo bent keli faktai:
– 2022 m. iš 0,6 proc. GPM paramos surinkome 65 000, o 2023 m. jau 110 000 eurų. Per vienerius metus paramos kiekis padvigubėjo. Pagal šios sumos ir rėmėjų skaičiaus augimą aplenkėme VISAS kitas Lietuvos partijas. Pagal absoliučius paramos skaičius esame šeštoje vietoje, daugiau nei dvigubai aplenkę ne vieną parlamentinę partiją – LVŽS, Skvernelio, Darbo, Regionų ir t. t. Parama panašiais tempais auga visus kelis metus nuo partijos įsteigimo. 2020 m. šią paramą skyrė 425 žmonės, 2021 m. – 1632, 2022 m. – 1906, 2023 m. – 3287.
– Nuolatos auga nario mokestį mokančių narių skaičius. 2022 m. nario mokestį sumokėjo 358 nariai, iš viso surinkta apie 21 000 eurų. 2023 nario mokestį sumokėjo jau daugiau nei 400 narių ir surinkta apie 27 000 eurų. Pastaraisiais metais visų partijų vieno nario mokesčio vidurkis buvo 39,57 eurai, gi NS vidutinis nario mokestis buvo daugiau nei 67 eurai ir yra DIDŽIAUSIAS tarp visų realiai veikiančių partijų (kelių marginalių partijų, kur nario mokestį sumoka keli žmonės, vidurkis natūraliai didesnis). Ne todėl, kad NS prašo didesnio nario mokesčio nei kitos partijos, o todėl, kad patys žmonės tiki tuo, ką darome, ir renkasi pervesti ne minimalų nario mokestį.
Kaip konstatuoja Marius, visa tai parodo NS pasirinktą strategiją – ne staigiai iššauti pigiais lozungais ir po to taip pat staigiai subliūkšti, kaip Lietuvoje įprasta; bet kantriu darbu budinti tautą, į stiprų branduolį suburti tikrai Lietuvai atsidavusius ir, svarbiausia, dėl jos ištvermingai dirbti pasiryžusius žmones, stabiliai didinti savo įtaką viešojoje erdvėje.
Jeigu ir jūs norite prie to prisidėti, prisijunkite prie Nacionalinio susivienijimo, tapkite nariu. Stojimo anketos nuoroda ČIA.
Taip pat galite paremti auka rinkimuose į Europos Parlamentą, arba skirti NS 0,6 proc. nuo GPM.
Politinė reklama.
Jonas
Nacionalinis susivienijimas budina tautą, ragina ginti tautiškumą, mūsų kultūrą, kalbą (kuri pripažįstama gražiausia pasaulyje) – tai pagrindiniai partijos tikslai. Partija nežada reikalauti didesnių atlyginimų, privilegijų… Todėl aš remiu šią partiją.
NS tai, ko gero, vienintelė partija kuriai iš tikrųjų rūpi Lietuvos valstybė ir jos gerovė. Kitos užsiima komercine veikla ir vandens drumstimu. Jau aiškiai pademonstravo savo siekius dabartiniame Seime esančios – šeima, bet kokia, svarbu, kad pati savę vadina šeima. Kas parašyta Konstitucijoje – nusispjauti. Švietimo ministras tiek apsišvietė, kad net nesuvokia kiek pasaulyje yra lyčių. Gal ir daugiau negu dvi. Kalbos komisija irgi nereikalinga ir t.t. Kur einame su tokiomis partijomis?
Nacionalinis susivienijimas kai susikūrė prieš kelerius metus, įvyko jų suvažiavimas į kurį žmonės buvo suvažiavę iš visos Lietuvos, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Didžiausia šios partijos klaida, kad jie rajonuose neįkūrė savo skyrių, o tie žmonės, dalyvavę suvažiavime nusivylę tokiu partijos vadų neatsakingumu ir neišmanymu išsilakstė po kitas partijas. Vos tēp
Gerb. Stanislovai, jeigu jūs nematote NS partijos sunkaus darbo rezultatų, kuriuos surašė gerb. Aušrotas, tai jūs esate ir sieliškai, ir dvasiškai aklas. Išsilakstė tokie, bet jų buvo labai nedaug, kurie pamatė, kad čia reikės dirbti patiems pagal savo sąžinę, niekam nenurodant. Tarp tokių, matyt, buvote ir tamsta. Pabėgote. Ir gerai. Mes turime viltį, kad Tauta pradėjo bręsti ir daugelis garbingų žmonių balsuos už mus. Gėdingai nematote, kad NS gretos auga, kad lyderių gausėja, kad partijos programa sutelkta į Tautos išlikimą. Mes turime viltį, o jūs? Ar ją turite? Bambate ir mokote, kad nėra skyrių miestuose, o jūs ar atėjote pas NS vadovybę ir ar pareiškėte, kad norite steigti skyrių. Ne, neatėjote, o mokyti gabus.