Kaip žinia, Trakų meru perrinktas liberalas. Statistika rodo, jog LLS ir TS-LKD, kurie nekėlė savo kandidato į merus, balsais. Koalicijos partnerių rėmėjai balsavo drausmingai: sudėjus už LLS ir TS-LK sąrašą skirtus balsus (4982 plius 1129) ir susidaro balsai, atiduoti už liberalų kandidatą (6027).
Surinkti balsai už sąrašą lėmė, jog liberalai taryboje turės rekordinį 10 mandatų – skaičių. Pridėjus du TS-LKD balsus iki daugumos taryboje trūksta tik vieno mandato.
Šį rezultatą lėmė keli faktoriai.
Pirmiausia, valdančiųjų turima administracinė galia. Nors Rinkimų kodeksas draudžia naudotis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių institucijose vykdant rinkimų agitaciją, iš esmės ji vyksta netiesiogiai per mero jo pavaldinių vizitus į institucijas, kurie, kaip taisyklė, padažnėja rinkimų periodu. Kaip rodo mūsų mero darbotvarkė, jis su komanda pasistengė pervažiuoti per mokyklas ir socialinių paslaugų centrus.
Liberalų sąraše buvo per penkiolika savivaldybės administracijos, savivaldybei pavaldžių institucijų ar įstaigų tarnautojų ar vadovų, per dvidešimt pedagogų, ne vienas mokyklos direktorius ir pavaduotojas. Tipiškas administracinio resurso išnaudojimo pavyzdys buvo į sąrašą įrašyta vienos mokyklos direktorė, šiuo metu laikinai einanti savo pareigas. Nenustebsiu, kad greitu laiku ji bus patvirtina kaip nuolatinė. Kaip sakoma, koks jūreivis nenori būti kapitonu.
Kitas faktorius buvo jau skirtos ar pažadėtos išmokos iš savivaldybės biudžeto. Vasario pradžioje, t.y. mėnesis iki rinkimų, be jokių opozicijos prieštaravimų (alas!) buvo patvirtintas savivaldybės biudžetas, kuriame buvo numatyta: 1,5 mln Eur kompensacijoms gyventojams už šildymą, šaltą ir karštą vandenį (kitaip tariant brangios savivaldybės įmonių teikiamos paslaugos kompensuotos visų mokesčių mokėtojų pinigais), papildomai skirta 1,5 mln Eur. švietimo įstaigoms kompensacijos už šildymą (nežinantiems reikia pasakyti, kad savivaldybė ir taip duoda mokykloms pinigų ūkinėms lėšoms) , taip pat buvo numatyta beveik 200 tūkst, Eur. kompensacija už „Trakiečio kortelę” (prieš pat rinkimus paskelbta, kad šiemet už „Trakiečio kortelę” mokėti nereikės), Trakų viešoji biblioteka gavo beveik milijoną eur savo etatams ir etatėliams išlaikyti ir t.t. ir t.t..
Savivaldybės darbuotojai praeitų metų pabaigoje gavo tryliktą atlyginimą, tėvai nemokamai leido vaikus į prailgintą dienos grupę ir dar daug kitų smulkių, bet reikšmingų dalykų, kurie visumoje ir suformavo tvirtą ir neabejotiną rinkėjų palankumą liberalams. Kaip jau rašiau „Trakų žemėje”, tam kad laimėti rinkimus, centro dešinioji Trakų valdžia iš esmės vykdė socialdemokratišką dosnių išmokų politiką.
Nacionalinis susivienijimas šiuose rinkimuose turėjo keturiolika stebėtojų, daugiausia iš visų opozicinių partijų. Bendras įspūdis – rinkimai vyko skaidriai, jei neskačiuosime keleto epizodų. To ir nereikėjo. Kaip sako liaudies herojus Ostapas Benderis, kodeksą reikia gerbti. Kam rizikuoti baudžiaku, jei gali rinkimus užsitikrinti naudojant kitas priemones? Rinkimai nebuvo suklastoti, jie buvo padaryti.
Be valdančiųjų, į savivaldybės tarybą pateko LLRA, LSDP ir LVŽS. Jei pirmųjų dviejų patekimą buvo galima prognozuoti, tai LVŽS patekimas į Tarybą bent man asmeniškai buvo netikėtas. Kodėl? Pirmiausia, jų kandidatas į merus buvo silpnas. Valstiečių skyrius taip pat yra silpnas, per praeitus mero rinkimus visą darbą darė Vilnius ir Ado Jakubausko vardas. Be to, rinkimų agitacijos metu jie visiškai nedirbo. Galima nemėgti liberalų, bet tenka konstatuoti, jog jie bent jau rinkiminę agitaciją vykdė (ėjo per žmones, dalino laikraščius ir pan.) Tą patį darė ir socialdemokratai ir Nacionalinis susivienijimas. O likusios partijos nedarė nieko.
LVŽS patekimą į Tarybą manau lėmė keli faktoriai: pirmiausia dauguma žmonių iš tiesų yra apolitiški, nesidomi nei kas yra keliami į kandidatus, nei kokia jų kompetencija. O kai reikia balsuoti, balsuoja už tą kandidatą ir tą sąrašą, kurį yra girdėję. Tokių rinkėjų balsavimą akivaizdžiai lėmė inercija. Būtent todėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” kandidatas į merus Vytautas Zalieckas, buvęs kadaise socialdemokratų meras, surinko 731 balsą, o jo vadovaujamas sąrašas tik 550 (skirtumas 181). Būtent todėl LVŽS sąrašas gavo net 705 balsus, kai jų nelabai žinoma kandidatė gavo tik 426 balsus (skirtumas 282 balsai). Net Darbo partija, kurios kandidatė į merus nesugebėjo nė į vienus debatus ateiti, gavo 465 balsus.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog rezultatą formuoja ir partijai priklausančių narių, jų šeimų ir artimųjų balsai. Tad jei tavo žaidėjų suolelis yra ilgesnis, tu ir balsų į bendrą krepšelį atneši daugiau.
Nacionalinio susivienijimo sąrašas, nepaisant įdėto darbo, gavo tik 429 balsus, nors už kandidatą už merą atiduota kur kas daugiau – 565 balsai (skirtumas – 126). Balsų atiduotų už kandidatų į merus ir už partijų sąrašus analizė leidžia teigti, jog dalis už NS kandidatui į merus skirtų balsų nuėjo būtent LVŽS sąrašui.
Balsuoti už jį, bet ne jo atstovaujamą partiją ragino įvairūs antistemininkai. Lietuvos šeimų sąjūdis Trakų rajone kaip „vertybinę” opozicinę partiją parėmė būtent LVŽS. Įdomu, tai, kad prieš rinkimus jų atstovai aiškino, jog konservatoriai Trakuose nekelia kandidato į merus nes čia keliamas NS kandidatas (vadovaujantis jokio faktinio pagrindo neturinčios sąmokslo teorijos „NS konservatorių projektas” logika).
Įdomu, ką jie pasakytų dabar, sužinoję, jog būtent LVŽS Trakuose išdavė „vertybinę opoziciją” ir vardan valdžios nuėjo obuoliauti su liberalais ir konservatoriais. Prieš II turą paskelbta jų parama liberalų kandidatams. Ir nenustebsiu, jei greitai sužinosime apie liberalų, konservatorių ir valstiečių koaliciją.
Antisisteminiam gaivalui po šitos naujienos turėtų atsidaryti čakros.
